Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Atėnuose susitiko su Graikijos Ministru Pirmininku Kyriaku Mitsotakiu. Susitikime aptarti Lietuvos ir Graikijos dvišaliai santykiai, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai, Europos saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, ES plėtra ir 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa.
Lietuvos vadovas pristatė pagrindinius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį prioritetus, kuriuos formuoja šiandienos geopolitinė realybė – Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės ir būtinybė stiprinti Europos atsparumą bei konkurencingumą.
Prezidentas pažymėjo, kad 2027 m. Lietuvos ir Graikijos pirmininkavimai ES Tarybai suteiks galimybę telkti valstybes nares bendriems sprendimams ir užtikrinti Europos darbotvarkės tęstinumą.
„Europa turi būti ne tik vieninga, bet ir pasirengusi veikti. Turime stiprinti savo gynybą, išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, didinti atsparumą grėsmėms ir kartu kurti konkurencingesnę Europą, gebančią užtikrinti savo saugumą ir apginti savo interesus“, – teigė šalies vadovas.
Aptariant ES plėtrą, Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva sieks išlaikyti plėtros proceso pagreitį ir užtikrinti, kad stojimo procesas būtų grindžiamas konkrečiomis reformomis ir nuopelnais. Daug dėmesio bus skiriama Ukrainos ir Moldovos stojimo deryboms bei pažangai Vakarų Balkanuose.
„Europos plėtra yra ne tik mūsų Sąjungos ateities klausimas – tai investicija į Europos saugumą, stabilumą ir geopolitinę įtaką. Turime išlaikyti patikimą ir nuopelnais grįstą plėtros procesą bei aiškiai parodyti, kad Europos durys atviros šalims, kurios įgyvendina būtinas reformas ir yra pasirengusios prisiimti narystės įsipareigojimus. Stipresnė Europa yra mūsų atsakas į šiandienos geopolitinius iššūkius“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, šalies vadovas pabrėžė, kad būsimas ES biudžetas turi atliepti šiandienos saugumo ir ekonominius iššūkius. Pasak Prezidento, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą Europos saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, konkurencingumui, kritinės infrastruktūros atsparumui ir paramai Ukrainai, ypatingą dėmesį skiriant ES rytinės sienos saugumui.
Prezidentas akcentavo, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos saugumo, ir pakvietė Graikiją aktyviau prisidėti prie NATO rotacinės oro gynybos modelio Baltijos regione.
„Turime toliau remti Ukrainą, stiprinti savo gynybą ir rytinį flangą. Europos saugumas prasideda nuo gebėjimo apsaugoti savo teritoriją ir paremti tuos, kurie šiandien gina visos Europos saugumą“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas ir Ministras Pirmininkas taip pat aptarė Lietuvos, Graikijos ir Airijos bendradarbiavimą pirmininkavimo ES Tarybai trejete ir bendrą darbą įgyvendinant svarbiausius Europos prioritetus.
