Dusulys lipant laiptais, patinusios kojos, neįprastas nuovargis – tai simptomai, galintys signalizuoti apie širdies nepakankamumą. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) daktaro disertaciją šia tema apgynusi dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė pabrėžia, kad nors per penkerius metus nuo diagnozės miršta daugiau nei 50 proc. sergančiųjų, ligos eigą galima reikšmingai pagerinti efektyviu gydymu, ypatingą dėmesį skiriant pirmosioms savaitėms po hospitalizacijos.
Širdies nepakankamumas, kaip sindromas, pasireiškiantis dusuliu, kojų tinimu bei širdies struktūriniais ar funkciniais sutrikimais, dažnai yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų pasekmė. Dažniausios jo priežastys – aukštas kraujospūdis, vainaginių kraujagyslių ligos (įskaitant miokardo infarktą), vožtuvų ligos ir ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas. Taip pat svarbi infekcinių ligų prevencija, įskaitant skiepus, ir paveldimumas.
Nors tai lėtinė, dažniausiai nepagydoma liga, ankstyva diagnostika ir kreipimasis į specialistus, pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip dusulys fizinio krūvio metu ar kojų tinimas, gali pristabdyti jos progresavimą ir komplikacijas. Prevencija apima fizinį aktyvumą, aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolę, atsisakymą žalingų įpročių.
Neteisinga manyti, kad širdies nepakankamumas yra tik vyresnių žmonių liga; ji gali išsivystyti ir jaunesniems, dažnai dėl paveldimų ligų ar įgimtų ydų. Ūminio širdies nepakankamumo atveju, kai reikalinga hospitalizacija, rizika mirti per artimiausius metus gali siekti 25–30 proc., o apie 10 proc. pacientų miršta per pirmas 30 dienų po išrašymo. Šis laikotarpis yra kritinis, ir ankstyvas intensyvus medikamentinis gydymas gali žymiai pagerinti išgyvenamumą ir sumažinti pakartotines hospitalizacijas.
Dr. Čerlinskaitė-Bajorė akcentuoja, kad dalies pakartotinių hospitalizacijų galima išvengti tinkamai paskyrus ir laiku pritaikius medikamentinį gydymą. Išrašymo metu pacientai turėtų turėti aiškų stebėjimo planą ir gauti širdies nepakankamumo paslaugą bent per 30 dienų po išrašymo, tačiau šiuo metu šių paslaugų taikymas yra nepakankamas.
Optimalus gydymas apima ne tik vaistus, bet ir mitybos rekomendacijas, fizinį aktyvumą bei paciento būklės stebėjimą. Kai kurie gydytojai dvejoja dėl didesnių vaistų dozių, vadovaudamiesi „klinikine inercija“, tačiau nutraukus gydymą pasekmės gali būti rimtesnės nei galimas šalutinis poveikis. Pacientų klaidos, dažnai vedančios į pakartotines hospitalizacijas, apima gydymo nutraukimą ir nesilaikymą rekomendacijų.
Lietuvoje galimybių pacientų priežiūrai po išrašymo vis dar trūksta, nors slaugos namuose paslaugos vystomos. Pakartotinės hospitalizacijos sudaro didelę finansinę naštą sveikatos apsaugos sistemai, o efektyvus gydymas gali ją ženkliai sumažinti.
Širdies nepakankamumas, lyginamas su kai kuriomis onkologinėmis ligomis, smarkiai veikia gyvenimo kokybę. Nors medicinos pažanga, vaistai ir prietaisai pagerino gydymą, kai kuriems pacientams gali prireikti pagalbinės kraujotakos prietaisų ar širdies transplantacijos. Paliatyvioji pagalba taip pat išlieka svarbiu siekiamuoju.
