Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje spalio 9 d. buvo svarstomi sunkumai, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai, ieškodami psichologinės pagalbos internete. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti, kad jaunimas laiku gautų kvalifikuotų specialistų pagalbą, o ne pasikliautų dirbtinio intelekto (DI) įrankiais.
„Jauni žmonės, negalėdami greitai gauti psichologinės pagalbos, kreipiasi į DI įrankius. Todėl kyla iššūkis – kaip užtikrinti, kad DI teikiama informacija vaikams ir paaugliams būtų saugi ir nukreiptų pas psichikos sveikatos specialistus ir kvalifikuotus emocinės paramos teikėjus“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Jurgita Sejonienė.
Pastebėta, kad emocinės paramos ir psichologinės pagalbos poreikis vaikams ir paaugliams yra itin didelis ir sparčiai auga. VšĮ „Vaikų linija“ 2024 m. sulaukė 81 876 skambučių ir 10 915 pokalbių internetu (pokalbių internetu skaičius per metus išaugo 23 proc.). Dažniausios temos – savižudybė, baimė, nerimas, savęs žalojimas. VšĮ „Jaunimo linijos“ duomenimis, bandymų kreiptis pagalbos internetu nuo 2022 m. iki 2025 m. padaugėjo 40 proc., tačiau pavyko atsakyti tik į 76 proc. prašymų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirminės psichikos sveikatos paslaugos jaunesniems nei 18 metų asmenims 2025 m. suteiktos 27 972 kartus (2024 m. – 24 206). Medicinos psichologų etatų skaičius vaikų ir paauglių pirminės priežiūros grandyje išaugo nuo 44,84 (2025 m.) iki 51,75 (2026 m.). Nepaisant to, laukimo eilės išlieka ilgos: 42,3 proc. asmenų pas medicinos psichologą laukia 15 dienų ir ilgiau, o pas vaikų ir paauglių psichiatrą – 47,9 proc.
„Neramina situacija, kad apie 50 proc. vaikų ir paauglių vizito pas psichologą ir psichiatrą tenka laukti ilgiau nei 14 dienų. Kita vertus, problema gali būt dar gilesnė, nes pirminės psichikos sveikatos centrų teikiamų paslaugų apimtis yragerokai mažesnė nei skaičius kreipimųsi į emocinės paramos tarnybas. Tai byloja apie didžiulį psichologinės pagalbos poreikį jauniems žmonėms ir nepakankamą prieinamumą“, – teigė Seimo narė J. Sejonienė.
Posėdyje dalyvavę specialistai pažymėjo, kad oficiali statistika neatspindi realios padėties, ypač regionuose, kur trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų. Klaipėdoje, nepaisant šešių psichikos centrų, vaikų ir paauglių psichiatrai dirba tik dviejuose, o laukimo laikas siekia tris ar keturis mėnesius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, apie 300 ugdymo įstaigų neturi psichologų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė svarsto galimybes sumažinti reikalavimus psichologo etatui steigti ir leisti teikti pagalbą nuotoliniu būdu.
Lietuvos studentų sąjungos atstovė Ieva Vengrovskaja akcentavo, kad psichologinės pagalbos prieinamumas neturi baigtis baigus mokyklą, nes jaunuoliai, įstoję į aukštąsias mokyklas, dažnai jau turi psichologinių sunkumų.
„Kelia nerimą tai, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra steigiami psichologų etatai. Negalime turėti psichikos sveikatos sistemos, kuri rūpinasi jaunais iki 18 metų amžiaus asmenimis, o sulaukusiems pilnametystės, savarankišką gyvenimą pradedantiems studentams nebėra prieinama psichologinė pagalba“, – teigė J. Sejonienė.
Posėdžio dalyviai sutiko, kad DI negali pakeisti profesionalios psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, nors vaikai ir paaugliai jį laiko alternatyva. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės A. Jakavonienės tyrimas parodė, kad DI įrankiai perspėja neatstojantys specialistų ir nurodo kontaktus, tačiau vaikui sunku atskirti gerą atsakymą nuo beveik gero. Sutarta, kad DI krizės metu neturėtų būti vienintelis prieinamas įrankis.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Linas Petkevičius atkreipė dėmesį į DI modelių kalbinio ir kultūrinio konteksto trūkumą, mokamas versijas ir būtinybę ugdyti kritinį vertinimą. VšĮ „Code Academy Kids“ vadovė Elita Kalpokaitė teigė, kad vaikai DI atsiveria lengviau, bijodami vertinimo, ir kad DI saugumas dar nėra užtikrintas. Svarstoma ne tik draudimų, bet ir švietimo svarba, kaip veikia DI, bei nukreipimo į specialistų parengtus DI įrankius, veikiančius kaip „vartai“ į profesionalią pagalbą.
„Neišvengsime DI sklaidos, todėl informacija – apie psichikos sveikatą, psichologinės pagalbos svarbą ir šios pagalbos prieinamumą, – kurią vaikai ir paaugliai gauna naudodami DI įrankius, turi būti kuo saugesnė ir tikslesnė. Todėl institucijoms būtina įsiklausyti į DI ekspertų įžvalgas ir siūlymus, sutelkti pastangas ir ieškoti veiksmingų sprendimų“, – teigė J. Sejonienė.
Diskutuota dėl pagalbos vaikui sistemos stiprinimo, siūlant vieningą nacionalinį pagalbos vaikui „kelį“, skubaus reagavimo algoritmą, aiškų institucijų atsakomybių paskirstymą, paslaugos tęstinumo vertinimą, nuotolinės pagalbos stiprinimą ir DI taiklų nukreipimą pas specialistą. Taip pat svarstyta Lenkijos pirminės intervencinės pagalbos modelio taikymas Lietuvoje.
Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ atstovas Audrius Murauskas siūlė didesnį dėmesį skirti prevencijai, šeimų santykių ir tėvystės gebėjimų stiprinimui, bandomajam „Šeimos santykių ir atsparumo krepšelio“ projektui ir valstybės investicijoms į šeimų gebėjimą kurti saugius santykius.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovės Gretos Burinskaitės siūlymu, tikslinga mokyklų e. dienynuose sukurti nuorodas apie teikiamas psichikos sveikatos paslaugas, nes tai užtikrintų informacijos sklaidą vaikams ir tėvams. LiJOT taip pat kuria jaunimo psichikos sveikatos paslaugų žemėlapį.
„Turime psichologinės pagalbos galimybes ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose, psichologinės pagalbos tarnybose, psichikos sveikatos centruose ir kitur, bet vaikai ir paaugliai nežino apie jas ir negauna šios pagalbos. Todėl Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos numatyti lėšas emocinės paramos ir psichologinės pagalbos viešinimui“, – teigė J. Sejonienė.
Komisija pateiks institucijoms ir organizacijoms siūlymus, kviesdama susitelkti bendram darbui ir siekti pažangos.
„Komisijos posėdyje pateikti siūlymai ir spręstini iššūkiai reikalauja gilesnių tarpinstitucinių diskusijų ir veiksmingų sprendimų paieškos. Svarbu užtikrinti, kad diskusijos apie psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams ir jaunimui iššūkius būtų tęstinės ir taptų esminių pokyčių proceso dalimi. Šioje srityje labai svarbu nuoseklumas, darbų tęstinumas ir kuo didesnė empatija– pastebėti tuos jaunus asmenis, kuriems reikia psichologinės pagalbos, ir nepalikti vaiko ar paauglio krizėje arba konsultavimuisi su DI, nes jis negali atstoti profesionalios psichologinės pagalbos ir pagelbėti krizę išgyvenančiam vaikui ar jaunuoliui“, – apibendrino J. Sejonienė.
Komisija ketina tęsti parlamentinę kontrolę dėl psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams ir jaunimui.
