Spalio 12 d. Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos posėdyje šalių narių ministrai aptarė taršos leidimų sistemos peržiūrą bei gamtos apsaugos reikalavimų taikymą. Taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl bendros ES pozicijos tarptautinėms klimato ir biologinės įvairovės deryboms. Lietuvai atstovavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
„Taršos leidimų sistemos peržiūra turi būti skirta sukurti inovacijų ir investicijų variklį pramonei užtikrinant jos tarptautinį konkurencingumą. Tuo pačiu įmonėms reikia aiškių sąlygų, kad galėtų planuoti ilgalaikes investicijas į taršos mažinimo priemones. Nustatydami naujus reikalavimus turime įvertinti, ar reikalingos technologijos yra prieinamos visiems ir kaip galime padėti verslui diegti inovatyvius sprendimus. Svarbu užtikrinti realų taršos mažinimą ir išvengti neigiamo poveikio galutiniams vartotojams“, – aptardama taršos leidimų sistemos peržiūrą sakė I. Andriulaitytė.
Taršos leidimų sistemos peržiūra
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra siekiama įgyvendinti 2040 m. klimato tikslus. Sistemoje dalyvaujanti įmonė privalo turėti leidimų visam išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, o trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje. Bendras leidimų skaičius palaipsniui mažinamas, todėl investicijos į mažiau taršias technologijas padeda mažinti ir išlaidas leidimams.
Lietuva ragino stiprinti priemones, leidžiančias išskirtinėmis aplinkybėmis greičiau reaguoti į staigius leidimų kainų šuolius, kad netikėtas dėl to patiriamų kaštų augimas nepakenktų pramonės konkurencingumui. Ministrė taip pat pabrėžė, kad parama eksportuojančiai pramonei neturėtų mažinti valstybių pajamų iš leidimų aukcionų. Šios lėšos reikalingos nacionalinėms taršos mažinimo priemonėms finansuoti. Aptariant sistemos plėtrą, Lietuva palaikė siūlymą nuo 2031 m. taršos leidimų reikalavimus palaipsniui taikyti ir nepavojingas atliekas deginančioms įmonėms.
Gamtos apsauga ir gynybos projektų įgyvendinimas
Kaip paprastinti procedūras ir stiprinti konkurencingumą nemažinant gamtos apsaugos lygio, ministrai aptarė diskusijoje dėl Paukščių ir Buveinių direktyvų. Lietuva siūlė paprastinti mažos rizikos projektų vertinimą. Tai leistų institucijoms daugiau dėmesio skirti didesnį poveikį aplinkai galintiems turėti projektams ir užtikrinti vertinimų kokybę. Ministrė taip pat pasiūlė išnagrinėti galimybes suderinti Poveikio aplinkai vertinimo ir Buveinių direktyvose numatytas vertinimo išimtis, aktualias gynybos projektams.
Gynybos projektų vertinimo klausimą Lietuva iškėlė ir pristatydama poreikį keisti Espo konvenciją. Kai projekto poveikis aplinkai gali peržengti valstybės sieną, pagal konvenciją atliekamos tarpvalstybinės konsultacijos su kaimyninėmis šalimis. Šios procedūros gali sulėtinti strategiškai svarbių gynybos projektų įgyvendinimą, be to – Lietuvos atveju jos būtų privalomos ir su Baltarusija. Todėl ministrė pakvietė ES valstybes paremti siūlymą Espo konvencijoje nustatyti išimtį gynybos projektams.
Nuotekų valymo finansavimas
Taryboje aptartas ir Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimas, pagal kurį prie mikroteršalų šalinimo iš nuotekų išlaidų turės prisidėti farmacijos ir kosmetikos gamintojai. Lietuva laikydamasi savo nuoseklios pozicijos parėmė Lenkijos poziciją ir atkreipė dėmesį į galimą poveikį vaistų prieinamumui bei sveikatos apsaugos biudžetams. Lietuva tikisi, kad Europos Komisija įvertins siūlomas priemones ir aiškiai įvardys tolesnius direktyvos įgyvendinimo veiksmus, kad sumažėtų teisinis ir praktinis neapibrėžtumas.
