Lietuva pritaria spartesnei gigabitinio ryšio plėtrai Europoje, tačiau akcentuoja, kad naujas reguliavimas ir siūlomos priemonės turi stiprinti skaitmeninės infrastruktūros atsparumą. Tokią poziciją Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas išsakė neformaliame Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų ministrų susitikime, vykusiame spalio 12-13 d. Limerike, Airijoje.
Šiuos klausimus ir Lietuvos prioritetus telekomunikacijų srityje, rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, ministras J. Taminskas aptarė ir su Europos Komisijos vykdomąja vicepirmininke Henna Virkkunen.
„Europos atsparumas priklauso nuo infrastruktūros įvairovės ir galimybių užtikrinti ryšį skirtingomis technologijomis, kurios ne konkuruoja tarpusavyje, o papildo viena kitą. Todėl pereidami prie naujo reguliavimo turime išsaugoti tinkamai veikiančią infrastruktūrą, konkurenciją ir vartotojų teisę rinktis. Patikimas ir nenutrūkstamas ryšys bet kokiomis aplinkybėmis yra mūsų skaitmeninės infrastruktūros, o kartu ir valstybės, atsparumo pagrindas“, – teigia ministras J. Taminskas.
Sprendžiant dėl varinių tinklų išjungimo būtina atsižvelgti į nacionalines aplinkybes
Pasak ministro, Europos Komisijos siūlymas varinius, tačiau gigabitinį ryšį užtikrinančius, tinklus pakeisti šviesolaidžiu būtų neproporcingas, ypač tais atvejais, kai toks pakeitimas nesuteiktų papildomos naudos vartotojams arba mažintų konkurenciją. Tai ypač aktualu daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms.
J. Taminskas atkreipė dėmesį, kad atokesnėse ir rečiau apgyvendintose vietovėse pagrindinis iššūkis dažnai yra ne varinių linijų naudojimas, o ribotas naujos infrastruktūros investicijų ekonominis atsiperkamumas. Todėl vien privalomas varinių tinklų išjungimas savaime neužtikrintų geresnio ryšio, o kai kuriais atvejais galėtų net pabloginti vartotojų padėtį ir sumažinti regionų atsparumą, nelikus laidinio ryšio alternatyvos.
„Negalime siekti technologinio pokyčio vien dėl paties pokyčio. Jei esama infrastruktūra užtikrina vartotojams gigabitinį ryšį, jos privalomas pakeitimas neturėtų tapti tikslu savaime. Jeigu varinis tinklas prisideda prie atsparumo didinimo – jis turi likti. Reguliavimas turi būti proporcingas ir juo turi būti atsižvelgiama į realias nacionalines aplinkybes“, – pabrėžia ministras J. Taminskas.
Lietuvos vertinimu, būtent tokią riziką kelia šiuo metu svarstomos Skaitmeninių tinklų akto nuostatos, kuriomis rinkos dalyviams būtų numatytos papildomos pareigos ir nustatytos kitos sąlygos privalomam varinių tinklų išjungimui (pakeitimui).
Palydovinis ryšys – svarbi atsparios infrastruktūros dalis
Susisiekimo ministro teigimu, taip pat būtina stiprinti Europos palydovinius pajėgumus. Palydovinis ryšys, įskaitant tiesioginio ryšio su mobiliuoju įrenginiu (direct-to-device) paslaugas, gali tapti svarbia papildoma ryšio infrastruktūros alternatyva, padedančia mažinti junglumo spragas ir užtikrinti ryšio tęstinumą krizių ar kitų sutrikimų atvejais.
Anot J. Taminsko, tai ypač aktualu strategiškai svarbiose ES pasienio regionuose, kur patikimas ir įvairiomis technologijomis užtikrinamas ryšys svarbus ne tik gyventojams ir verslui, bet ir saugumui bei atsparumui.
Svarbu ir tai, kad kuriami Europos palydoviniai pajėgumai būtų glaudžiai integruoti su IRIS² – ES saugaus palydovinio ryšio sistema, skirta užtikrinti patikimą ryšį ES ir valstybių narių institucijoms bei kitoms svarbioms tarnyboms, ypač krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu.
