2026 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje bendru sutarimu pritarta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, kuriuo Švietimo įstatyme įtvirtinama Kultūros paso sąvoka, paskirtis, veikimo principai, administravimo tvarka bei finansavimo pagrindai.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžia, kad kultūrinis ugdymas yra neatsiejama visaverčio švietimo dalis: „Kultūros pasas atveria vaikams ir jaunimui galimybę pažinti meną, kultūros paveldą ir kūrybos pasaulį ne iš vadovėlių, o per gyvą patirtį. Ši priemonė padeda ugdyti smalsumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir kultūrinį sąmoningumą. Svarbu, kad kokybiškos kultūrinės veiklos būtų prieinamos kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar socialinės aplinkos. Todėl nuoseklus Kultūros paso stiprinimas ir jo plėtra yra investicija ne tik į šiandienos mokinius, bet ir į kultūriškai brandžią, kūrybingą Lietuvos ateitį.“
Komitete svarstyti trys skirtingų Seimo narių pateikti Šveitimo įstatymo projektai. Siekiant atliepti visų iniciatorių projektais keliamus tikslus buvo organizuoti komiteto klausymai. Komitetas nusprendė Seimui teikti vieną Švietimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama sukurti aiškų ir tvarų teisinį pagrindą Kultūros paso veikimui bei tolesnei plėtrai. Numatyta, kad Kultūros pasas yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojama priemonė, skirta mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir kultūrinei patirčiai plėsti. Taip pat nustatomi pagrindiniai Kultūros paso principai: prieinamumas, savarankiškumas, atvirumas, dermė su ugdymo turiniu ir kultūrinių patirčių įvairovė.
Projektu numatoma nuo 2027 m. Kultūros paso paslaugas teikti visiems priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas lankantiems mokiniams, nuo 2028 m. šią galimybę išplėsti ir ikimokyklinio ugdymo programose ugdomiems vaikams, o nuo 2029 m. Kultūros paso paslaugomis galėtų naudotis ir lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje mokiniai.
Svarstydamas projektą komitetas taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę nuolat vertinti Kultūros paso įgyvendinimo rezultatus ir jo kuriamą vertę mokiniams, ypač dėmesį skiriant profesionaliojo meno paslaugų prieinamumui.
