Ar kada nors susimąstėte, kodėl dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tokie kaip ChatGPT, Gemini ar Perplexity, pateikia vieną konkretų atsakymą vietoj tradicinio dešimties nuorodų sąrašo? Šie DI įrankiai tapo kasdienybe, atsakydami į klausimus tarsi kalbėtume su draugu, tačiau dažnai pamirštame, kad jų rekomendacijos yra ne objektyvi tiesa, o algoritmo sprendimas, pagrįstas internete rastais duomenimis.
Skirtingai nuo ankstesnių laikų, kai Google paieška pateikdavo daugybę nuorodų, kurias galėjome savarankiškai vertinti, DI atlieka atranką už mus. Jis pateikia kelis variantus, suteikdamas šiems pasiūlymams didžiulį svorį. Tačiau DI nevertina kokybės žmogaus akimis – jis vertina matomumą internete. Kuo daugiau informacijos apie įmonę ar specialistą yra pasiekiamoje, tuo didesnė tikimybė, kad DI jį paminės. Tai reiškia, kad net puikios paslaugos gali likti nepastebėtos, jei jų nėra internete.
Kita svarbi problema – pasenusi informacija. DI gali remtis archyviniais duomenimis, pvz., seniai atnaujintais katalogais ar neveikiančiais kontaktais, pateikdamas klaidinančias rekomendacijas. Todėl svarbu suprasti kelis esminius dalykus: DI atsakymas yra algoritmo nuomonė, o ne faktas; tai, kad DI kažko nepaminėjo, nereiškia, jog tai bloga paslauga; ir visada verta pačiam pasitikrinti DI rekomenduojamas įmones ar produktus, palyginant su alternatyvomis ir atliekant savo tyrimą.
DI yra vertingas įrankis, galintis sutaupyti laiko, tačiau jis neturėtų būti laikomas ekspertu. Galutinį sprendimą, ypač sveikatos, finansų ar kitose svarbiose srityse, visada turėtų priimti žmogus, sąmoningai naudodamasis DI kaip vienu iš daugelio informacijos šaltinių, o ne vienintele tiesa.
