Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaujantys Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenę, susipažino su Valstybės kontrolės išvada dėl Finansų ministerijos 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijaus ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę dėl biudžeto formavimo ir įmonių konkurencingumo užtikrinimo.
Analizė rodo, kad nors 2026 m. šalies ekonomika auga 2,9 proc., 2027 m. realiojo BVP augimas reikšmingai sulėtės iki 2,2–2,4 proc. Šį sulėtėjimą lemia kelios pagrindinės priežastys: aukštesnė infliacija ir energijos kaštai (dėl karinių veiksmų Irane, laivybos sutrikimų ir akcizų didinimo, infliacija 2026 m. sieks daugiau nei 5 proc., o 2027 m. išliks apie 3,3-3,7 proc.), investicijų dinamikos lėtėjimas (nuo 6,5 proc. 2026 m. iki 4,8-4,9 proc. 2027 m., nes baigiasi ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimas), eksporto rinkų lėtėjimas (iki 3,2-3,7 proc. 2027 m. dėl Vokietijos ir kitų pagrindinių ES prekybos partnerių ekonominio pasyvumo bei tarptautinės prekybos fragmentacijos) ir valdymo aparato mažinimo finansinio efektyvumo nebuvimas (nors planuota mažinti darbuotojų skaičių, išlaidos ekspertinėms paslaugoms kartais didėdavo, todėl nauda biudžetui likdavo nulinė arba neigiama).
Pagrindinės rizikos verslui: darbo užmokestis, darbo našumas ir struktūrinis nedarbas
Darbo užmokesčio ir darbo našumo netvarus atotrūkis: Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2026 m. auga 9,0-9,4 proc., o 2027 m. prognozuojamas 6,8-7,2 proc. augimas. Tuo tarpu darbo našumo augimas išlieka žemas – vos 2,5 proc. tiek 2026 m., tiek 2027 m. Ilgalaikis darbo užmokesčio augimo viršijimas virš darbo našumo didinimo didina įmonių sąnaudas ir mažina Lietuvos pramonės bei eksportuotojų tarptautinį konkurencingumą.
Struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: Nors užimtųjų skaičius išlieka aukštas, o nedarbo lygis siekia 6,7-6,8 proc., laisvų darbo vietų skaičius yra didelis, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas stabdo verslo plėtrą. Lietuvoje neatitikties nedarbas yra vienas didžiausių ES, nes bedarbių įgūdžiai ir gyvenamoji vieta nesutampa su verslo poreikiais.
Siūlomi sprendimai Vyriausybei formuojant 2027 m. biudžetą:
Darbo užmokesčio ir darbo našumo balanso atkūrimas: Minimali mėnesinė alga (MMA) 2027 m. turi būti griežtai koreliuojama su darbo našumo augimu (2,5 proc.). Viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas turi būti atsakingai planuojamas, o įmonėms, investuojančioms į robotizaciją, dirbtinį intelektą ir skaitmenizaciją, turi būti taikomos kryptingos mokestinės ir finansinės skatinimo priemonės.
Darbo jėgos pasiūlos užtikrinimas ir struktūrinio nedarbingumo mažinimas: Nedarbo išmokos neturi skatinti nedirbti ir neturi viršyti darbo užmokesčio santykio, trukdančio ieškoti darbo. Lėšos turi būti nukreipiamos į pramonės poreikius atitinkančias perkvalifikavimo programas. Migracijos politikos priemonės turi atitikti ekonomikos situaciją, lanksčiau taikant kvotų sistemą trūkstamų specialistų pritraukimui, išlaikant skaidrumą. Reikėtų plėtoti regioninio darbuotojų mobilumo programas ir būsto nuomą, kad darbuotojai galėtų lengviau persikelti į darbo vietas.
Įmonių konkurencingumo ir investicijų palaikymas po ES paramos sumažėjimo: Nuo 2027 m. išlaikyti ir plėsti pelno mokesčio lengvatas technologiniam atsinaujinimui ir MTEP. Numatyti biudžeto mechanizmus ir paramos priemones energijai imlioms pramonės šakoms bei skatinti nepriklausomą atsinaujinančios energetikos generavimą. Numatyti papildomas priemones ir finansines garantijas Lietuvos eksportuotojams atveriant naujas rinkas už ES ribų.
Atsakinga ir prognozuojama 2027 m. fiskalinė politika: 2027 m. biudžetas turi būti planuojamas atsargiai, neužkraunant verslui naujų mokestinių naštų. Augančios valstybės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai pirmiausia turėtų būti nukreipiamos į vietos pramonės, inžinerijos ir statybos sektorių įtraukimą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pabrėžia, kad 2027 m. bus didelių išbandymų metai. Jei nebus imtasi skubių sprendimų, neatidėliotinai nebus sprendžiamas darbo užmokesčio ir našumo disbalansas bei nebus amortizuotas investicijų kritimas, šalies pramonė ir kiti sektoriai praras konkurencingumą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ragina Vyriausybę 2027 m. biudžeto formavimą grįsti ekonomine logika, našumo skatinimu, atsakingu išlaidų planavimu ir glaudžiu dialogu su verslo bendruomene.