2026 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Spalio 19–20 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja 69-ojoje Didžiosios Britanijos ir Airijos Parlamentinės Asamblėjos (BIPA) plenarinėje sesijoje Šefilde, Jungtinėje Karalystėje.
Šiuo metu Baltijos Asamblėjos Prezidiumas ir BIPA aktyviai svarsto galimybę pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, apibrėžiantį stabilesnę sistemą nuolatiniam parlamentiniam dialogui, apsikeitimui parlamentinio darbo patirtimi ir galimų bendrų iniciatyvų plėtojimui. Tai suteiktų galimybę Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės ir Airijos parlamentams bendradarbiauti dar efektyviau.
„Demokratijos atsparumas Europoje nebegali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Iš tiesų, Europos demokratija ir demokratinės institucijos šiuo metu susiduria su naujųjų laikų grėsmėmis – dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai, ekonominis spaudimas ir kitos provokacijos. Ir suprantama, kad demokratijos negalima apsaugoti vien tik izoliuotai veikiančiomis institucijomis. Mūsų saugumas priklauso nuo bendradarbiavimo tarp šalių, kurios dalijasi demokratinėmis vertybėmis ir yra pasirengusios jas ginti kartu. Estijai, Lietuvai ir Latvijai šis supratimas yra esminis šiandienos saugumo aplinkos, kurioje gyvename, aspektas“, – savo kalboje BIPA nariams kalbėjo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis.
Kalbėdamas Šefilde, Jungtinėje Karalystėje, Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis pažymėjo: „Jau 35 metus veikianti Baltijos Asamblėja yra ne tik bendradarbiavimo platforma. Ji yra Baltijos šalių vienybės balsas. Daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų nariai susirenka spręsti bendrus iššūkius, ginti bendrus interesus ir paversti dialogą bendrais veiksmais. Per daugelį metų Baltijos Asamblėja sukūrė tvirtą ir patikimą parlamentinių partnerių tinklą visoje Europoje. Šie ryšiai grindžiami pasitikėjimu, bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu dirbti kartu, ypatingai tada, kai Europoje susiduriame su vis sudėtingesniais iššūkiais, todėl tvirtos partnerystės yra ne tik vertingos – jos yra būtinos. Ir kiekviena partnerystė, kurią stipriname, daro mus visus stipresnius“.
Plenarinėje sesijoje Šefilde G. Drukteinis taip pat kalbėjo apie Baltijos šalims hibridinių išpuolių keliamas grėsmes bei jų užkardymą, pabrėždamas, kad demokratinis atsparumas yra vienas iš kertinių atgrasomųjų veiksnių.
„Baltijos valstybės žino, kaip atrodo hibridiniai išpuoliai. Su jais susiduriame kasdien: kibernetiniai išpuoliai ir šnipinėjimas, sabotažas ir išpuoliai prieš infrastruktūrą, GPS trukdžiai, mūsų oro erdvę pažeidžiantys dronai ir migracijos panaudojimas kaip ginklo prie mūsų sienų. Šie metodai gali skirtis, tačiau tikslas lieka tas pats: sėti baimę, išbandyti mūsų gynybos sistemas, sutrikdyti mūsų kasdienį gyvenimą, pakenkti visuomenės pasitikėjimui ir susilpninti mūsų visuomenes iš vidaus. Taip pat matėme, kaip šiuolaikinės grėsmės derina karinį spaudimą su informaciniu karu. Rusijos dezinformacijos kampanijos ir toliau nukreiptos prieš Baltijos valstybes, siekiant pakenkti pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ir susilpninti visuomenės paramą Ukrainai. Ši veikla rodo, kodėl demokratinis atsparumas turi būti suvokiamas kaip pačios saugumo dalis“, – akcentuoja Seimo narys G. Drukteinis.
Baltijos Asamblėjos vicepirmininkas pabrėžė demokratijų bendradarbiavimo ir tarpparlamentinio dialogo svarbą siekiant didesnio saugumo reaguojant į hibridinius iššūkius, kuris šiuo metu jau praktiškai įgyvendinamas Baltijos šalių lygmeniu.
„Baltijos valstybėms atsakymas į tai – glaudesnis bendradarbiavimas. Stipriname savo oro gynybą, plėtojame Baltijos gynybos liniją, geriname kritinės infrastruktūros apsaugą. Tačiau saugumo neįmanoma pasiekti vien tik gynybos pajėgumais. Jis taip pat priklauso nuo atsparių demokratinių institucijų ir tvirtų partnerysčių. Būtent čia svarbų vaidmenį atlieka parlamentinis bendradarbiavimas“ – teigė G. Drukteinis.
