Kai vyksta įmonių koncentracija, t. y. ūkio subjektų susijungimas ar kontrolės įgijimas, ir yra viršijami tam tikri pajamų slenksčiai, pieš įgyvendindami sandorį, verslai turi gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos. Tai būtina, kai tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu 20 milijonų eurų. Antra, jei kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė ir advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė pažymi, jog kartais pamirštama, kad koncentracija gali būti laikoma ne tik akcijų pirkimas, bet iš esmės bet kokia forma, kuri lemia verslo perėmimą.
„Koncentracijų institutu valstybė siekia apsaugoti rinkas nuo monopolijų ir užtikrinti, kad konkurencijos sąlygos išliktų sąžiningos visiems rinkos dalyviams – tiek dideliems, tiek mažesniems. Konkurencijos taryba vertina, ar po sandorio įmonės neįgytų pernelyg didelės rinkos dalies, galinčios riboti vartotojų pasirinkimą ar daryti įtaką kainoms. Vis dėlto praktika rodo, kad ne visi verslai šį reikalavimą vertina pakankamai atidžiai“, – teigia konkurencijos teisės ekspertė.
Pastarosios savaitės pavyzdžiai patvirtina, kad Konkurencijos taryba rimtai vertina nepraneštas kocnentracijas. 2025 m. spalio 30 d. Konkurencijos taryba paskelbė, jog Estijos bendrovė „MM Grupp“, valdanti kino teatrų tinklą „Apollo“, pažeidė Konkurencijos įstatymą, kai be leidimo perėmė „Forum Cinemas“ kino teatrų kontrolę. Už tai bendrovei skirta 7,5 mln. eurų bauda ir nurodyta nutraukti pažeidimą.
Neparėjus nė savaitei po to paaiškėjo dar vienas atvejis – degalinių tinklo valdytoja „Emsi“ be leidimo perėmė keturių degalinių kontrolę. Jai skirta daugiau kaip 1 mln. eurų baudų.
„Šie ir ankstesni Konkurencijos tarybos praktikos pavyzdžiai parodo, jog net ir dideli rinkos dalyviai kartais rizikuoja veikti be būtino leidimo, o tai gali kainuoti milijonines baudas, didžiulius finansinius nuostolius, bandant „atsukti“ jau įgyvendintą sandorį atgal bei reputacijos praradimą“, – komentuoja teisininkė.
M. Mališauskaitė-Vaupšienė pataria atidžiai vertinti kiekvieną sandorį ir tinkamai pasiruošti koncentracijos pranešimų pateikimui.
Pirmiausia, svarbu įvertinti, ar planuojamas sandoris, net jeigu tai turto pirkimo ar nuomos sutartis, atitinka verslo perėmimo kriterijus ir viršija apyvartos slenksčius. Tokiu atveju būtina parengti kokybišką pranešimą Konkurencijos tarybai. Kaip teigia „Sorainen“ partnerė, šis procesas yra ne tik formalumas, bet ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo. Nereikėtų pamiršti, kad sandoris negali būti užbaigtas tol, kol nebus gautas koncentracijos leidimas.
Teisininkė pabrėžia, kad realistiškas laiko planavimas yra būtinas, nes koncentracijos pranešimo parengimas, suderinimas su institucija bei nagrinėjimas gali užtrukti kelis mėnesius, o sudėtingesniais atvejais ir ilgiau. Rekomenduojama pasiruošti iš anksto: atlikti konkurencijos vertinimą, rinkti reikalingą informaciją, pasitarti su konkurencijos ekonomistais bei. Identifikavus potencialias problemas, įvertinti dalies verslo pardavimo galimybes.
Svarbu atidžiai valdyti rizikas ir tinkamai paskirstyti išteklius – teisės konsultantų, ekonomistų ir rinkos tyrimų specialistų pagalba dažnai būtina. Nepateikiant prašomos informacijos ar pateikiant klaidinančią informaciją, nagrinėjimo procesas gali užtrukti ar net pasibaigti netikėtais patikrinimais įmonių patalpose ar baudomis.
Trijose Baltijos šalyse veikiančios teisės firmos atstovė atkreipia dėmesį ir į Konkurencijos tarybos nutarimų įtaką tarptautiniams sandoriams. Kelias šalis apimantys sandoriai turėtų būti planuojami, atsižvelgiant į realią situaciją atitinkamose rinkose. Pavyzdžiui, kai vienoje jurisdikcijoje koncentracija patvirtinama gana greitai, o kitoje – nagrinėjimas užtrunka arba kai prireikia įsipareigojimų, reikia turėti omeny, kad visas sandoris negalės būti užbaigtas tol, kol nebus gauti visi reikiami leidimai.
Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad net jei sandoris neviršija apyvartos slenksčių ir pranešti Konkurencijos tarybai apie koncentraciją nereikia, Lietuvoje ir Latvijoje galioja 12 mėnesių terminas, per kurį institucijos gali įpareigoti šalis pateikti koncentracijos pranešimus. Tokią teisę institucijos turi, kai įtaria, jog dėl sandorio bus sukurta dominuojanti padėtis ar kitaip reikšmingai apribota konkurencija. Tad net ir esant nepraneštinoms koncentracijoms, kurios gali būti vertinamos kaip probleminės, rekomenduojama pasitarti su konkurencijos teisės ekspertais. Šiuo atveju, jeigu verslas negautų koncentracijos leidimo, turėtų spręsti konkurencijos tarybos identifikuotas problemas ir perleisti dalį ar net visą įsigytą turtą trečiajai šaliai.
„Koncentracijų kontrolė nėra skirta riboti verslo plėtrą – ji užtikrina, kad verslų augimas bei integracija vyktų sąžiningai, o rinkos išliktų konkurencingos. Laiku įvertintas sandoris ir atsakingas pasiruošimas padeda išvengti ne tik baudų ir kitų finansinių padarinių, susijusių su neplanuotu verslo perleidimu tretiesiems asmenims, bet ir apsaugo įmonės reputaciją – vertybę, kurios kainos neretai neįmanoma išmatuoti“, – teigia M. Mališauskaitė-Vaupšienė.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
