Lapkričio 6 d. Vilniuje įvyko jau trečiasis Pilietinio atsparumo forumas „Visų mūsų reikalas: NVO ir valstybės bendradarbiavimas krizėms įveikti“. Pagrindinė šiemet tarptautiniu tapusio forumo tema – kaip nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir valdžios institucijos gali sklandžiau pasirengti ir bendradarbiauti krizių metu. Lietuvai vis intensyviau susiduriant su hibridinėmis ir kitomis grėsmėmis, forumas sulaukė daugiau nei šimto dalyvių iš nevyriausybinių organizacijų, ministerijų, savivaldybių ir valstybės institucijų, o dar dvigubai tiek jį stebėjo internetu.
Dalyvius pasveikinęs Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad pastarųjų metų iššūkiai – pandemija, neteisėtos migracijos krizė, karo pabėgėlių priėmimas – parodė, jog valstybei būtina pilietinių organizacijų parama. „Jūs gebate pasiekti bendruomenes greičiau, jautriau – dažnai ten, kur valstybės rankos dar nepasiekia“, – kalbėjo ministras V. Kondratovičius.
Ministrui pritarė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas bei Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, pabrėždami, kad nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo, atsakant į įvairias grėsmes, vertinamas vis labiau.
Pasitikėjimas – kertinis akmuo
Įgyvendindama projektą „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“, Nacionalinė NVO koalicija rengė krizių valdymo mokymus ir stalo pratybas dešimtyje savivaldybių. „Mūsų tikslas – kad pasirengimas krizėms taptų visų mūsų reikalas,“ – sakė Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.
Pasak G. Šavelės, forumas vienoje vietoje subūrė ekspertus, kurie pasidalino savo patirtimi: „Suomijos, Švedijos atstovų įdirbis krizių pasirengimo srityje įtraukiant savanorius siekia dešimtmečius, o Latvijos atstovai žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Neįkainojama ukrainiečių ir Ukrainoje dirbančių lietuvių patirtis priminė, kiek svarbus pasitikėjimas ir bendras pasirengimas jau dabar.“
Visgi G. Šavelė ragino nepamiršti paties svarbiausio principo – pasitikėjimo. „Nuo nelaimių neapsaugos net stipriausia infrastruktūra, jei žmonėms trūks pasitikėjimo valstybe, o jai – savo žmonėmis,“ – kalbėjo G. Šavelė.
Pilietinis atsparumas – bendras Šiaurės ir Baltijos šalių reikalas
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Ole Andreas Lindemanas pabrėžė, kad forumas parodė – Šiaurės ir Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais, todėl bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis.
Jis pabrėžė, kad dabar – tinkamas metas stiprinti bendrą pasirengimą. „Atsparumas stiprėja tada, kai pilietinė visuomenė tampa neatskiriama krizių valdymo planavimo dalimi. Aiškiai apibrėžti savanorių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir bendruomenių vaidmenys leidžia veikti greitai ir užtikrintai. Šiaurės šalys parodė, kad savanorystė gali būti profesionalus ir patikimas išteklius – šis modelis gali įkvėpti ir Baltijos šalis pereiti nuo atsitiktinių iniciatyvų prie stiprių, struktūruotų atsparumo tinklų kūrimo. Manau, kad svarbu pasinaudoti šiuo momentu ir veikti kartu, nes veikiame sudėtingais geopolitiniais laikais.“ – sakė O. A. Lindemanas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės šalyse nevyriausybinių organizacijų ir valstybės bendradarbiavimas yra institucionalizuotas – savanoriška veikla krizių metu nepaliekama atsitiktinumui, o yra suplanuota, organizuota ir įtvirtinta įstatymuose bei krizių planuose.
„Savanoriai ir organizacijos turi aiškiai apibrėžtus vaidmenis, gauna mokymus, teisinį statusą, jų įsitraukimą ir sąveiką koordinuoja paskirta institucija. Yra sukurtas tam tikras „NVO registras“, kai valstybė ar savivalda pakankamai tiksliai žino turimus resursus – organizacijas, jų veiklos pobūdį, geografinį pasiskirstymą ir kitą informaciją, kuri būtina norint greitai ir efektyviai pasitelkti pilietinę visuomenę krizių atvejais.
Pasak jo, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje planuoja tęsti projektus, stiprinančius visuomenės atsparumą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.
„Turime planuoti net ir blogiausius scenarijus – tam, kad jų išvengtume,“ – sakė O. A. Lindemanas, pabrėždamas pasirengimo svarbą.
Pamokos iš karo: Ukrainos NVO patirtis
Kaip reagavo nevyriausybinės organizacijos pirmomis rusijos karo prieš Ukrainą dienomis? Skaudžia, bet vertinga patirtimi pasidalino Rytų Europos fondo atstovė Olha Milianovych.
„Natūralu, kad iš pradžių visi patyrė šoką”, – pasakoja ji. Anot ukrainietės, kad pirmosiomis karo savaitėmis savanoriškos organizacijos reagavo į tai, kas tuo metu buvo svarbiausia
„Padėjome humanitarinėms NVO, adaptavome elektronines paslaugas, kad jos veiktų karo metu, rengėme emocinio atsparumo internetinius kursus tėvams. Kai ekstremali situacija virto nauja realybe, trumpalaikes iniciatyvas pakeitė ilgalaikės programos“, – pasakojo O. Milianovych.
Ji Lietuvos ir kitų Europos šalių nevyriausybinėms organizacijoms rekomenduoja nevengti dienos „X“ klausimo ir diskutuoti apie įvairius galimus scenarijus bei ieškoti būdų, kokiais būdais kiekvienas gali padėti nelaimės atveju.
Lietuvos NVO pasiruošusios bendradarbiauti
Pilietinio atsparumo forume dalyvavo Lietuvos skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos negalios forumo, „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnybos, „Maisto banko“, „Gelbėkit vaikus“ ir kitų humanitarinę pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie pasiruošę bendradarbiauti ir veikti kaip vienas kumštis.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Marija Bočiarovaitė priminė svarbų momentą, kurį dažnai pamiršta tiek politikai, tiek visuomenė: „Žmonės su negalia nėra tik tie, kurie turi būti gelbėjami. Jie gali būti puikus resursas ginkluotame ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, mokymuose ir kitose užduotyse“.
Renginys surengtas įgyvendinant Šiaurės ministrų biuro Lietuvoje ir Krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“. Daugiau apie jį sužinokite čia: ngo.lt/veikla/pilietinis-atsparumas
Pranešimą paskelbė: Gerda Vaičiūnaitė, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.