Kodėl lyčių įtrauktis į klimato kaitos politiką gali būti tokia svarbi?
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Genovaitė Liobikienė
Klimato kaitos pasekmės skirtingai veikia gyventojus. Skirtumus galima pastebėti ir lyties atžvilgiu: tyrimai parodė, kad moterys dažnai patiria didesnę klimato kaitos poveikio naštą dėl savo tradicinių vaidmenų. Kodėl taip yra ir kaip galima šią padėtį pataisyti?
Kalbant apie klimato kaitos pasekmes, itin ryškiai lyčių nelygybė yra pastebima ir aktuali Afrikos bei Azijos regionų žemės ūkio sektoriuje. Duomenys rodo, kad Afrikos moterys, kurios dažnai yra atsakingos už maisto gamybą ir pagrinde darbuojasi žemės ūkio sektoriuje, neproporcingai kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio pirmiausiai todėl, kad šios problemos sukeltos grėsmės žemės ūkio produkcijai padidina šių moterų ekonominį nestabilumą ir maisto trūkumo riziką, o tai galiausiai dar labiau padidina lyčių nelygybę. Dėl kultūrinių aspektų šiame regione, ribota prieiga prie žemės ūkio išteklių, finansavimo ir technologijų pasunkina moterų prisitaikymą prie klimato kaitos sukeltų padarinių. Taigi, klimato kaita veikia lyčių nelygybę per nelygų išteklių pasiskirstymą.
Kadangi moterys dažniausiai rūpinasi namais, būtent jas labiausiai paveikia klimato kaitos sukeltos pasekmės, tokios kaip sausros, potvyniai bei stichinės nelaimės. Dėl šių pasekmių, moterys dažniau patiria ir neigiamas emocijas kaip: nerimą, stresą, pyktį bei liūdesį. Pasekmės, kai dėl vykstančių klimato kaitos padarynių labiau veikia moterų psichologinę ir emocinę būsenas, pastebimos ir išsivysčiusio šalyse. Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, kaip skiriasi su klimato kaita susijusios neigiamos emocijos. Rezultatai parodė, kad moterys jaučia didesnį nerimą dėl sausrų, jūros lygio augimo, dažnesnių nelaimių bei maisto trūkumo nei vyrai. Tačiau, analizuojant šiuos skirtumus, būtina pabrėžti, kad klimato kaitos pasekmių skirtumai egzistuoja ne dėl pačių lyčių skirtingumo, bet dėl psichologinių, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp jų. Todėl svarbu kalbėti apie lyčiai jautrią klimato kaitos politiką ne tik siekiant sumažinti klimato kaitą, bet ir mažinant šios problemos sukeltą lyčių nelygybę.
Bet to, kad klimato kaitos pasekmės skirtingai liečia gyventojus pagal lytį, taip pat atsakas į šią problemą ir jos suvokimas taip pat gali skirtis. Tyrimai parodė, kad moterų jautrumas klimato kaitai yra esminis aspektas, kuris kyla dėl nelygybės, su kuria susiduriama aplinkos krizės kontekste. Moterys yra jautresnės ir labiau suvokia klimato kaitos problematiką, o šis suvokimas sąlygoja didesnes atsakomybės prisiėmimo nuostatas. Mokslinėje literatūroje nemažai autorių patvirtino, kad moterys paprastai rodo didesnį sąmoningumą ir susirūpinimą klimato kaita nei vyrai, jos taip pat šiais klausimais turi daugiau žinių ir yra mažiau skeptiškos. Šis moterų susirūpinimas gali būti siejamas su lyčių socializacija, kuri skatina bendradarbiavimo ir atsakomybės vertybes – savybes, būtinas kovojant su klimato kaita. Mokslininkai pabrėžia, kad nors moterys dažnai vaizduojamos kaip pasyvios klimato katastrofų aukos, jos aktyviai prisideda prie prisitaikymo priemonių, kadangi joms labiau nei vyrams rūpi saugi aplinka, kurioje jos gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų ir ateinančių kartų.
Galiausiai, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, šios problemos suvokimo jautrumo ir atsakomybės prisiėmimo skirtumus, tai gali lemti skirtingą supratimą ir įžvalgas į klimato kaitos sprendimus tarp lyčių. Mokslininkai parodė, kad vyrai labiau linkę laikyti klimato kaitos sprendimus išoriniais, pabrėždami tarptautinį aspektą ir diskutuodami apie šios problemos priežastis, tuo tarpu moterys labiau supranta klimato veiksmus kaip individualaus elgesio padarinius, reikalaudamos gyvenimo būdo pokyčių bei priemonių, kurios tuos pokyčius palengvintų. Be to, vyrai dažniau pabrėžia politinius motyvus, o moterys labiau akcentuoja asmenines išlaidas ir yra labiau linkusios palaikyti klimato kaitos švelninimo priemones. Taigi vyrai sprendžiant klimato kaitos problematiką yra linkę naudotis daugiau technologinėmis žiniomis ir priemonėmis, o moterys labiau pasisako šią problematiką spręsti per elgesio pokyčius.
Taip pat mokslininkai nustatė, kad moterys parlamentarės linkusios aktyviau ginti klimato kaitos klausimus. Politikos argumentai, orientuoti į etiką ir aplinkos teisingumą, dažniau priskiriami moterims nei vyrams. Įgyvendinamos politikos būdas taip pat gali skirtis tarp vyrų ir moterų. Moterys labiau viską pasveria, vyrai dažniau imasi greitų ir ryžtingų sprendimų. Taigi, lyties perspektyvos integracija į klimato kaitos politiką yra labai svarbi siekiant spręsti nelygybę bei mažinti kenksmingų dujų išmetimą bei lengvinti prisitaikymą prie klimato kaitos. Klimato kaitos politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujant tiek vyrams, tiek moterims būtų užtikrinamas efektyvesnis ir visą apimantis šios politikos tikslų pasiekimas.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
