Lapkričio 12-13 dienomis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Briuselyje (Belgija) dalyvaus Euro grupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos finansavimo, Energijos apmokestinimo direktyvos ir skaitmeninių finansų klausimams.
ECOFIN posėdyje finansų ministrai diskutuos apie rugsėjo mėn. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursula Von der Leyen paskelbtą idėją dėl naujos 140 mlrd. eurų Rusijos užšaldytu turtu paremtos Reparacijų paskolos Ukrainai. Ši paskola Ukrainai būtų teisiškai pagrįstas būdas panaudoti Rusijos Centrinio banko imobilizuotą turtą jo nenusavinant. Ukraina turėtų grąžinti šią paskolą tik gavusi iš Rusijos reparacijas. Be to, ši paskola nebūtų įtraukta kaip oficiali Ukrainos skola, dėl to nenukentėtų karo niokojamos šalies skolos tvarumas ir kredito reitingai.
„Dėl nuolat augančių Ukrainos finansavimo poreikių, ypač intensyvėjant Rusijos atakoms, būtina kuo skubiau priimti sprendimus dėl papildomos paramos. Svarbu, kad siūloma schema būtų teisiškai pagrįsta ir užtikrintų pilną bei veiksmingą užšaldytų Rusijos lėšų panaudojimą Ukrainos finansavimui, ypač gynybos reikmėms. Teigiamai vertiname tai, kad siūloma reparacijų paskola nesukurs papildomos skolos naštos Ukrainai ir padės išlaikyti fiskalinį stabilumą“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, pridurdamas, kad ne mažiau svarbu užtikrinti, kad Rusijos turtas liktų įšaldytas tol, kol ji nenutrauks karo prieš Ukrainą ir nesumokės visų kompensacijų už padarytą žalą.
„Lietuva ir toliau yra įsitikinusi, kad pagal tarptautinę teisę yra visiškai įmanoma užšaldytą Rusijos turtą nusavinti ir perduoti Ukrainai“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
ECOFIN posėdžio metu ministrai taip pat apsikeis nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ekonominio ir finansinio poveikio. Bus kalbama ir apie kitas finansinės paramos Ukrainai priemones – Rusijos užšaldytu turtu paremtos G7 paskolą ir Europos Vadovų Taryboje priimtą reglamentą dėl Ukrainos priemonės 2024-2027 m.
Ministrai taip pat tarsis dėl supaprastinto tarifų režimo taikymo nuotolinei prekybai ir muitų lengvatos ribos panaikinimo reglamento, sieks politinio sutarimo dėl Energijos apmokestinimo direktyvos, kuria siūlomas apmokestinimas, atspindintis energinių produktų taršą.
„Siekiant aplinkosauginių tikslų ir sklandaus perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, šiuo kompromisiniu Pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama pakankamai lankstumo, atsižvelgiant į nacionalines mokesčių sistemas, taip pat į šalių ekonomines, geopolitines, geografines ir socialines aplinkybes. Pritariame siūlomiems pereinamiesiems laikotarpiams gamtinių dujų, tvarių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biodujų atžvilgiu, kieto biokuro neįtraukimui į Direktyvos taikymo sritį“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Neformalaus Euro grupės posėdžio metu bus aptariama skaitmeninių finansų ateitis, įskaitant tolesnį skaitmeninio euro vystymą ir stabiliųjų valiutų (angl. stablecoins) tendencijas.
„Pasisakome už spartesnį skaitmeninio euro projekto vystymą, todėl skatiname ieškoti kompromisų, kad būtų rastas bendras susitarimas ir pradėtas skaitmeninio euro išleidimo procesas. Taip pat remiame ES pastangas kurti tvirtą, proporcingą ir inovacijas skatinančią reguliavimo sistemą, kuri užtikrina finansinį stabilumą, vartotojų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją. Dėl staigaus stabiliųjų valiutų vystymosi, svarbu, kad ES aktyviai dalyvautų tarptautinėse diskusijose siekiant užtikrinti suderintus pasaulinius standartus“, – pabrėžė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Euro grupės posėdyje taip pat bus aptariamos makroekonominės ir finansinės tendencijos, kalbama apie Euro zonos konkurencingumo iššūkių vertinimą, Bankų sąjungos esamą situaciją, vyks diskusijos dėl tolesnio fiskalinės politikos koordinavimo proceso euro grupėje
