2025 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimus dėl patyčių prevencijos mokyklose, taip pat dėl vaikų ir jaunimo e. patyčių prevencijos.
„Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – patyčias patiria apie 20–30 proc. mokinių, jų mastas nevienodas įvairiose amžiaus grupėse. Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis, ši tema Lietuvos mokyklose išlieka skaudi. Per du dešimtmečius nemažai įvyko pokyčių šioje srityje, tačiau jie nėra pakankami. Pastaraisiais metais patyčių mažėjimas sulėtėjo, o patyčių internete mastas padidėjo“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Posėdyje išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, mokyklų vadovų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų informacija dėl patyčių prevencijos mokyklose ir iššūkių šioje srityje. Paminėta, kad mokyklose patyčių prevencijos klausimai yra socialinio emocinio ugdymo dalis, integruota į Gyvenimo įgūdžių programą. Kai kuriose ugdymo įstaigose yra įgyvendinamos patyčių prevencijos programos ir iniciatyvos, pasitelkiant visuomenės sveikatos biurus ir nevyriausybines organizacijas.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje nacionaliniu lygiu nėra vykdoma patyčių prevencijos stebėsena, kuri leistų sistemiškai vertinti ir kryptingai siekti efektyvių pokyčių, mažinant patyčias skirtingo amžiaus mokinių ir kitose visuomenės grupėse.
„Tikslinga sutelkti institucijų bei organizacijų pastangas ir apsvarstyti galimybes Lietuvoje pritaikyti užsienio valstybių, kuriose veikia nacionalinis partnerystės tinklas prieš patyčias, vienijantis valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Toks tinklas galėtų koordinuoti bendrą valstybės, savivaldos, mokyklų, darželių, tėvų ir vaikų organizacijų veikimą, mažinant patyčias ir stiprinant saugią emocinę aplinką ugdymo įstaigose, ir leistų reguliariai stebėti situaciją bei fiksuoti progresą. Šis modelis galėtų būti laikomas ilgalaikiu ir sisteminiu valstybinio lygmens atsaku į patyčias, nes kiekviena įstaiga turėtų aiškią prevencijos strategiją, reaguotų nedelsiant, o pagalba vaikui būtų prieinama laiku“, – teigė Seimo komisijos pirmininkė J. Rojaka.
Dar vienas itin svarbus aspektas – tėvų ir kitų visuomenės grupių švietimas apie patyčias, jų priežastis ir pasekmes jaunajai kartai. Komisija siūlo šioje srityje institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms bendromis pastangomis nacionaliniu lygiu organizuoti šviečiamojo pobūdžio socialines kampanijas.
Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į būtinybę skatinti visas su vaikais dirbančias įstaigas bei organizacijas pasirengti ir įsipareigoti įgyvendinti vaiko apsaugos politiką. Tai yra vienas iš „Vaikui saugios aplinkos standartų“, kuriuos 2025 m. parengė viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“ kartu su partneriais. Siekiat minėtų standartų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, būtini kompleksiniai sprendimai ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
„Itin opi problema – vaikų ir jaunimo patyčios internete. Nors skaitmeninė erdvė suteikia kūrybos, mokymosi ir bendravimo galimybes, tačiau ji kelia ir naujas rizikas – nuo patyčių ir privatumo pažeidimų iki psichologinio spaudimo bei manipuliacijų algoritmų. Todėl šioje srityje būtina užtikrinti sisteminį teisinių, administracinių ir prevencinių priemonių įgyvendinimą“, – teigė Seimo narė J. Rojaka.
Posėdyje pristatytos vaikų ir jaunimo patyčių kibernetinėje erdvėje (e. patyčių), kitos nepilnamečiams žalingo turinio sklaidos internete prevencijos priemonės, šioje srityje įgyvendinami ir planuojami projektai. Vienas iš jų – Saugesnio interneto centras Lietuvoje (plačiau žinomas „Draugiško interneto“ pavadinimu), kurį koordinuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija „Langas į ateitį“ ir viešąja įstaiga „Vaikų linija“. Paminėta, kad 2024 m. įsigaliojo Skaitmeninių paslaugų aktas, tačiau realiems pokyčiams pamatyti prireiks tam tikro laiko. Dėl nepilnamečių teisių ir interesų apsaugos kibernetinėje erdvėje interneto platformos turi pasirūpinti aiškiu turinio suskirstymu į atitinkamas kategorijas, nepilnamečiams užkardančias prieigą prie žalingos informacijos. Nepilnamečiai turi gauti tik tokią informaciją, kuri jiems yra tinkama. Skaitmeninių paslaugų aktas taip pat numato socialiniams tinklams tam tikras aktyvias pareigas kovoje su neteisėtu turiniu, ypač kai galimi pažeidimai yra susiję su nepilnamečiais.
Komisija atkreipė dėmesį, kad būtina šviesti ir raginti mokyklas, tėvus ir kitas visuomenės grupes apie pareigą pranešti institucijoms apie e. patyčias ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją. Anonimiškai pranešti apie tai galima Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija „Švarus internetas“.
Komisija išklausė Ryšių reguliavimo tarnybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovų pasisakymus apie stebimas tendencijas dėl nepilnamečiams žalingo turinio sklaidos internete, taip pat tarnyboms kylančius iššūkius.
Atkreiptas dėmesys, kad būtina peržiūrėti baudžiamosios atsakomybės už Švietimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su e. patyčiomis ir kita draudžiama ar ribojama skleisti viešąja informacija, pažeidimus taikymo tendencijas.
Mokyklų vadovų asociacijų atstovai atkreipė dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtos rekomendacijos dėl mokinių asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose yra nepakankamos. Akcentuota, kad siekiant mažinti vaikų ir jaunimo e. patyčias ir prieinamumą prie žalingo turinio internete, būtina, kad Seimas nustatytų aiškią asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose ribojimo pagal mokinių amžiaus grupes (klases) tvarką.
„Komisija teigiamai vertina institucijų, įstaigų ir organizacijų pastangas, siekiant spręsti patyčių plitimo mokyklose ir kibernetinėje erdvėje problemą. Labai svarbu pripažinti, kad vien teisinės priemonės šių iššūkių neišspręs. Siekiant efektyvios patyčių mokyklose ir e. patyčių prevencijos, būtinas tėvų, mokyklų ir bendruomenių įsitraukimas“, – apibendrino Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė J. Rojaka.
Pranešimą paskelbė: Rūta Petrukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.