Baudžiamasis procesas dažnai gąsdina ne tik savo teisinėmis pasekmėmis, bet ir emocine našta. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras, dirbantis ir su sudėtingomis baudžiamosiomis bylomis, dalijasi, ką reiškia įtariamojo statusas, kaip keičiasi procesas ir kodėl nekaltumo prezumpcija yra daugiau nei tik teorinė taisyklė. Pasak jo, nors dažnai sakoma: “jei nekaltas – bijoti nėra ko“, tačiau kiekvienas, kuris bent kartą susidūrė su baudžiamuoju procesu, žino, kad būti įtariamuoju – tai ne tik teisinis statusas, bet ir didžiulis psichologinis bei reputacinis krūvis.
Įtarimas – dar ne nuteisimas
Baudžiamojo proceso pradžia visuomet atrodo dramatiškai – apklausa, kratos, areštai. Visuomenė linkusi manyti, kad jei žmogui pareikštas įtarimas, vadinasi, „kažką vis tiek padarė“. Tačiau teisiškai, pasak teisininko, įtarimas – tai tik pirminė proceso stadija, kuri gali virsti į baudžiamąją bylą arba ne. Įtarimas pareiškiamas kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tai nėra faktas, o tik prielaida, leidžianti pradėti tyrimą. Ikiteisminio tyrimo tikslas ir yra nustatyti ar nusikaltimas padarytas ar ne.
Advokatas pastebi, kad praktikoje neretai pasitaiko, kad įtarimai pareiškiami, tačiau vėliau byla nutraukiama dėl įrodymų stokos ar paaiškėja, kad joks nusikaltimas nepadarytas. Vis dėlto pats įtarimo faktas jau paveikia žmogaus gyvenimą – reputaciją, verslą, šeimos santykius. Todėl, pasak E.Kiero, svarbu suvokti tai, kad įtarimas – dar ne pripažinimas kaltu. Tai tėra laikina procesinė padėtis, skirta ne bausti ar kažkaip pasunkinti asmens padėtį, o priešingai, šis statusas suteikia žmogui, pakliuvusiam į tokią situaciją, daugiau teisių:
- gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas;
- nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją;
- gauti vertimą žodžiu ir raštu;
- informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį;
- gauti skubiąją medicinos pagalbą;
- žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios, taip pat gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes;
- duoti parodymus;
- tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką;
- pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus;
- pateikti prašymus;
- pareikšti nušalinimus;
- susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga;
- apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus;
- būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.
Iš įtariamojo į kaltinamąjį
Advokatas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas gali baigtis dviem būdais: nutraukimu arba bylos perdavimu į teismą. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukimas, įtarimai panaikinami. O jei tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, surašomas kaltinamasis aktas ir byla perduodama į teismą, o įtariamojo statusas keičiasi – jis tampa kaltinamuoju. Taigi, jei procesas ikiteisminėje stadijoje asmuo – įtariamasis, jei byla jau teisme – kaltinamais. Bylą išnagrinėjus teismas priima nuosprendį ir asmuo jau tampa arba išteisintuoju arba nuteistuoju.
„Tačiau net ir šiame etape nekaltumo prezumpcija vis dar galioja: kol teismas nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio, žmogus laikomas nekaltu. Šią konstitucinę taisyklę dažnai pamiršta ne tik visuomenė, bet kartais ir institucijos“, – pastebi Egidijus Kieras.
Kelias iki išteisinimo gali būti ilgas
Išteisinimas – tai ne staigus triumfas, o dažnai kelerių metų kova, reikalaujanti emocinės ištvermės ir finansinių išteklių. Net kai žmogus galiausiai išteisinamas, jo gyvenimas būna pasikeitęs – prarasti verslo partneriai, reputacija, pasitikėjimas. „Viešoji nuomonė, deja, retai kada pasiveja teismo sprendimą: kaltinimai būna pirmuose puslapiuose, o išteisinimas – paskutiniuose“, – sako AVOCAD teisininkas.
Pasak jo, būti įtariamuoju gali bet kas – nuo verslo savininko iki paprasto darbuotojo. „Pakanka vieno skundo ar klaidingo vertinimo, kad žmogus atsidurtų situacijoje, iš kurios ne visada lengva išbristi“, – atkreipia dėmesį Egidijus Kieras,
Pasak advokato, labai svarbu, kad kiekvienas įtariamasis žinotų savo teises ir jomis naudotųsi, tai svarbu ne tik nustatant patį nusikaltimą padarymo faktą, bet ir paskiriant bausmę (kuri tiesiogiai priklauso nuo sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių), o gal net pritaikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (pritaikant laidavimą, susitaikymą, mažareikšmiškumą ir t.t.)
Pranešimą paskelbė: Živilė Jokimaitė Dolgich, AVOCAD, Advokatų profesinė bendrija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
