Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.
Aivarą Žilvinską kalbina GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas
– Jūs bendraujate su į teismus besikreipusiomis poromis. Ką joms reiškia palankūs sprendimai dėl partnerystės? Kaip reaguojama?
Poros išties džiaugiasi, kad pagaliau atsirado viltis ir Lietuvoje gyventi oriau, žmogiškiau, nesilygiuojant į barbariškus kaimynus iš Rytų ar kitokius necivilizuotus režimus. Kai kurios poros jau netgi gavo šeimos statuso pripažinimą teismo keliu, nors teismų praktika dar labai padrika ir nevienoda.
Pirminį džiaugsmą ir vilties spindulėlį vis dar temdo suvokimas, kad priešaky – dar kalnas darbų ir kovų, nes kol dar iki galo neiškovota net normali registravimo tvarka, o apie tokių šeimų teises dar tik svajojama. Visgi tai vis tiek nepalyginamai daugiau, nei buvo vos prieš pusmetį. Psichologinio lagerio sienos ima trupėti, ir tai įkvepia tolesniems žingsniams.
– Vis daugėja teismų sprendimų, kuriais Lietuvos Respublika įpareigojama užregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Nutartyse atmetami Teisingumo ministerijos argumentai ir nepritariama registracijos termino atidėjimui. Tuo pačiu metu Teisingumo ministrė sako, kad registro patobulinimai bus atlikti tik kitų metų pabaigoje. Ar Lietuva atsisako vykdyti teismų sprendimus? Kaip Jūs matote šią situaciją?
Pagal tai, kokie yra įregistruoti įstatymų projektai, matyti, jog registrų priderinimą partnerių šeimoms, net nepriklausomai nuo lyties, dėl ko nukenčia ir skirtingų lyčių asmenų šeimos, siekiama nukelti į 2028 metus ar net dar toliau. Būtina pabrėžti, kad net nekalbama apie tokių šeimų teises ir pareigas, t.y. apie šeimos santykių turinį. Stringama netgi dėl elementaraus klausimo – tokių šeimų registravimo. Tad iš esmės galima manyti, jog teismų sprendimai nėra gerbiami ir vykdomi, pvz., EŽTT sprendimas byloje L. prieš Lietuvą neįgyvendintas nuo 2007 metų.
Valstybėje, kuri laiko save teisine, tai negali būti pateisinama. Tačiau tai nėra ir netikėta. Būtent todėl kartu su Tolerantiško jaunimo asociacija ir pradėjome teismines bylas dar 2023 metais, nelaukdami politikų malonės ar išmaldos, nes politika Lietuvoje žmogaus teisių klausimais yra šiuo metu beviltiška. Eiliniai žmonės, šeimos, pavieniai piliečiai ir gyventojai paėmė iniciatyvą į savo rankas, nes skambiais šūkiais besimėčiusios partijos tiesiog neištesėjo nė vieno savo rinkiminio pažado.
Taigi teisinė kova teismuose tęsis toliau – tik šį kartą jau kelsime valstybės atsakomybės klausimą dėl nevykdomų teismų sprendimų, reikalausime kompensacijų nukentėjusiems asmenims. Priešiški politikai vis bando užveržti čiaupą, pro kurį sunkiasi viena žmogaus teisė po kitos, tačiau nepastebi, kad jau susikaupė toks potvynis, kuris nuplaus visą užtvanką kartu su visais tamsuoliais, bandančiais visuomenę ir valstybę laikyti praeities ideologijų įkaitais.
– Teisines kovas dėl partnerystės registravimo pradėjote prieš keletą metų? Kodėl taip ilgai buvo laukiama? Kaip vertinate tuomet priimtus teismų sprendimus, žinant, kad nebuvo tenkintas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo šiuo klausimu?
Taip, sumanymai kovoti teismo keliu gimė prieš porą dešimtmečių, kai jau buvo įstoję į Europos Sąjungą. Bet ir tuomet įvairūs iškilūs teisininkai ir teisininkės kalbėdavo, kad tokios iniciatyvos yra beviltiškos, neatsirasdavo ir žmonių, kurie drįstų priimti šią naštą, išsiviešinti, tapti pirmeiviais, ledlaužiais. Baisu būti herojais, bet visiems labai norisi džiaugtis ir naudotis tuo, ką tie herojai iškovoja, dažnai per dideles asmenines aukas.
Kartu su Tolerantiško jaunimo asociacija dar 2014 metais buvome parengę pirmąjį pareiškimą teismui dėl partnerystės – dviejų skirtingų lyčių sugyventinių pripažinimo šeima. Visgi tuomet pora apsigalvojo ir į teismą nebuvo kam kreiptis.
Pirmieji drąsuoliai atsirado 2023 m. – su jais pradėjome kovą teismuose – tai pirmosios istorinės bylos. Pirmajai partnerių porai (jie pageidavo likti anonimais) 2023 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja sprendime nurodė, kad nepripažins jų šeima, netaikys EŽTT praktikos, nes laiko ją neteisinga dėl to, jog EŽTT neišklausė Rusijos. Štai tokia lietuviška tikrovė.
Kita pora – Martyno ir Mariaus – siekė santuokos Lietuvoje, tačiau 2023 m. irgi gavo neigiamą atsakymą. Turėjome su šiomis poromis skųstis apeliacine tvarka, kuri skundus atmetė. Teikėme skundus ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – šis iš viso atsisakė juos nagrinėti, neįžvelgęs čia jokių reikšmingų klausimų. Konstitucinis Teismas taip pat nenorėjo nagrinėti mūsų skundo – priėmė tik Vyriausybės kreipimąsi, kuris iš esmės buvo nusirašytas nuo mūsų. Galiausiai pateikėme skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui – abi bylos prieš Lietuvą dabar laukia savo eilės.
– Bet neseniai pasiekta ir pergalė…
Taigi visa ši kova reikalauja didžiulių išteklių, laiko, kantrybės. Visgi džiaugiamės, kad mūsų atstovauta pora šių metų rugpjūčio 8 d. teismo sprendimu buvo pripažinta pirmąja vienos lyties asmenų šeima (partnerystės forma) Lietuvos istorijoje. Ir labai dėkojame tą sprendimą priėmusiai drąsiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Rasitai Kurakienei, kuri, nepriklausomai nuo politinių vėjų krypties, vykdė tikrąjį, gyvąjį, o ne formalųjį teisingumą, tarnaudama ne abstrakcijoms, dvasioms, daugumoms ar mistinėms temidėms, o žmogui, kurio teisės pažeistos.
– Kaip vertinate Konstitucinio Teismo pasiūlytą sprendimą partnerystes registruoti per teismus? Ką tai iš tiesų reiškia LGBTQ+ šeimoms – ar taip užtikrinamas orumas?
Viena iš mano atstovaujamų porų individualia tvarka buvo kreipusis ir į Konstitucinį Teismą dar iki garsiojo šio teismo 2025 metų kovo 17 dienos nutarimo, įrodinėdama, kad įstatymuose yra spragų ir ydingų normų, prieštaraujančių Konstitucijai, kad teisė į šeimą pažeidžiama, kad nesilaikoma tarptautinės teisės ir EŽTT sprendimų. Tačiau Konstitucinis Teismas atsisakė skundą priimti – išsiuntė pareiškėjus toliau vykdyti neįmanomas misijas, parnešti dar vienos beprasmiškos pažymos iš notarų, kurie ir taip, akivaizdu, ne tik atsisako, bet ir negali niekuo padėti tokioje situacijoje.
Tuomet Vyriausybė, pasiremdama mūsų teisinių dokumentų argumentais, kažkiek juos nusirašiusi, dar kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tik jau ne poros vardu – ne individualia tvarka, o vadinamąja abstrakčia, normine tvarka, kai individualūs nukentėję pareiškėjai, ginantys savo teises, nėra reikalingi.
Šį kartą Konstitucinis Teismas neturėjo kur dėtis – nebelieka argumento, kad „neišnaudotos visos įmanomos priemonės“, nebegali pasiųsti pareiškėjų parnešti dar vienos stebuklingos gėlelės. Ir tuomet jau Konstitucinis Teismas garsiuoju minėtu nutarimu kažkiek pravėrė dureles bent jau partnerysčių registravimui, nors ir niekaip neišsprendė tokių šeimų turinio – teisių ir pareigų – klausimų, t.y. davė tuščią stiklinę be vandens. Su tuščia stikline troškulio nenumalšinsi.
Iš tiesų, nereikia pernelyg sureikšminti Konstitucinio Teismo nutarimo – jis buvo ganėtinai konservatyvus, davęs tik tą neišvengiamą minimumą, dėl kurio ir taip seniai buvo aišku. Teismas parodė nepagarbą žmogui – besikreipusią porą nuvijo šalin, o Vyriausybės pareiškimą dėl to paties – priėmė. Gėdinga istorija, tiesą sakant. Ir tas Konstitucinio Teismo nutarimas – ne tiek pergalė, kiek išmalda.
– Kokia Jūsų prognozė dėl planų šioje Seimo kadencijoje patvirtinti partnerystės registravimo tvarką? Ar gali pavykti ir nuo kokių aplinkybių tai priklausys?
Matyti, kad net registravimo klausimas nesulaukia pakankamo palaikymo. Yra pernelyg daug politikų, kurie neketina ir nenori pripažinti, kad vienos lyties asmenų partnerystės irgi yra šeimos. Kadangi tokios nuostatos laikosi ir didelė dalis Lietuvos gyventojų, tai atitinkamai politikai neturi motyvacijos kalbėti ir balsuoti kitaip.
Neturiu vilčių, kad ši kadencija gali duoti ką nors vertingo. Manau, bus daug tuščių kalbų, dergimosi ir patyčių. Tačiau tai daugiau pasako apie pačius politikus, o ne apie šeimas. O aš paprastiems piliečiams ir gyventojams galiu pažadėti tik tiek: nepailstamai kovosime teismuose už visų šeimų lygybę. Ir jeigu esate nusiteikę kovai – drąsiai kreipkitės į mane ar į Tolerantiško jaunimo asociaciją. Kaip rašė R. Granauskas, visai tamsu būna tik tuomet, kai nebelieka nė vienos akies, atkakliai žiūrinčios į tamsą. Tad būkime tais žiburiais vieni kitiems.
– Ačiū už pokalbį.
Skelbiant šį interviu ar jo dalį prašome nurodyti autorystę – Martynas Norbutas, GayLine.LT redakcija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
