„Kas blogiausio gali nutikti? Tiesiog prarasime pinigus.“ Šiuos žodžius, prisimena agronomijos mokslų daktaras ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Gediminas Kudirka, ištartus pietaujant greito maisto restorane su kurso draugu – žodžius, kurie pažymėjo gilaus AgTech startuolio „Freya Cultivation Systems“ pradžią.
„Startuolis atsirado palaipsniui. Tai nebuvo ilgų tyrimų rezultatas, o greičiau atvejis „pabandykime“. Paveldėjau bruožą iš savo tėvo: jis sako, kad pirmiausia ką nors padarys, o tik paskui išsiaiškins, kaip tai padaryti. Čia buvo labai panašiai. Taigi mes tiesiog ėmėmės ir pradėjome. Tai buvo mano pirmieji magistrantūros studijų metai. Žinoma, idėja augo, keitėsi ir vystėsi bėgant laikui, bet startuolis prasidėjo studijų metais“, – prisimena Gediminas.
Laisvė, atsakomybė ir lūžio taškas
Būdamas vaikas, dabartinis agronomijos mokslų daktaras neturėjo aiškios vizijos, kuo nori būti užaugęs. Bet mokykloje jis susidomėjo chemija ir biologija. „Nusprendžiau, kad šias dvi sritis galima sujungti. Kai esi paskutinėje klasėje mokykloje, tikrai neturi jokio supratimo, ko tikėtis iš universiteto studijų, todėl nuėjau į internetą, pasiskaičiau apie biochemiją, man patiko ir įrašiau ją kaip antrą pasirinkimą. Pirmasis mano pasirinkimas buvo medicina, bet neįstojau į valstybės finansuojamą vietą, todėl baigiau studijuoti biochemiją“, – pasakoja Gediminas, prisimindamas savo kelionę į gamtos mokslų studijas VDU.
„Man patiko VDU dėl laisvės. Gamtos mokslų fakultete ir universitete apskritai yra labai daug laisvės – gali daryti ką nori. Lankai paskaitas, praleidi paskaitas, organizuoji ir planuoji viską pats – žinoma, ta laisvė taip pat ateina su atsakomybe, vis tiek turi atlikti savo darbą, bet aš vertinau tą laisvę priimti sprendimus“, – prisimena absolventas savo studijų metus, pridurdamas, kad jį taip pat džiugino fakulteto dėstytojai, kurie palaikė kolegiškus santykius su studentais ir suteikė jiems didelę laisvę studijose.
Gediminas pripažįsta, kad jo laike universitete buvo visko: buvo tipiško studentiško gyvenimo periodų, įskaitant ėjimą į paskaitas vos po kelių valandų miego. „Pirmuosius dvejus metus galėčiau pasakyti, kad labiau mėgavausi studentišku gyvenimu nei studijomis. Vėliau įvyko tarsi lūžio taškas ir supratau, kad man tikrai reikia plėsti savo žinias, todėl turėjau pradėti viską derinti“, – prisimena mokslininkas.
Žinios ir pragmatiški sprendimai
Gediminas Kudirka yra įsitikinęs, kad visos gyvenime įgytos žinios ir patirtis yra naudingos: „Yra tiesos senuose žodžiuose, kad žinios – ne našta nešti. Niekada nežinai, kada sukauptos žinios pravers. Aš universitete išmokau daug įvairių dalykų ir nors gali atrodyti, kad kai kurių žinių niekada nepanaudosi, jos dažnai pasirodo būtinos, ypač kuriant ką nors naujo.“
Be įgytų žinių, Gediminas taip pat vertina šiltus santykius, kuriuos palaiko su savo dėstytojais nuo studijų universitete laikų. „Su doc. Lina Rageliene iš Gamtos mokslų fakulteto mes kalbėdavome ne tik apie mokslą, bet ir apie gyvenimą, ir užmezgėme tokį šiltą ryšį, kad net ir dabar susitinkame bent kelis kartus per metus“, – prisimena absolventas. Gediminas taip pat pasakoja kitą gana komišką situaciją, susijusią su doc. Rageliene.
„Kai pradėjau rašyti savo pirmąjį bakalauro darbą, nieko nežinojau apie bakterijas, kurias turėjau tirti. Todėl kreipiausi pagalbos į doc. Ragelienę. Ir, žinoma, ji nelabai turėjo laiko. Bet aš žinojau, kad ji atvyksta į darbą aštuntą ryto, ir supratau, kad ji iš karto nepasineria į intensyvų darbą. Todėl aš taip pat ateidavau aštuntą ir sakydavau: „Labas rytas, dabar pasikalbėkime“, – juokiasi Gediminas. Jis apibūdina būdą, kaip jis susirinko reikiamas žinias savo bakalauro darbui, kaip priminimą, kad reikia išmokti prisitaikyti ir rasti būdą pasiekti savo tikslus.
Baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas VDU, Gediminas tęsė savo akademinį kelią Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC), šįkart žemės ūkio mokslų srityje. „Nemaniau, kad taip greitai pradėsiu doktorantūros studijas, iškart po magistrantūros. Maniau, kad stosiu, kai man bus 40 ir neturėsiu ką veikti. Bet aplinkybės susiklostė kitaip. Įstojau į doktorantūros programą agronomijos srityje iš reikalo.
Studijų metais su kolega pradėjome dirbti su augalais. Jau buvome šiek tiek pažengę ir net laimėję konkursą bei gavę finansavimą, todėl mums reikėjo žinių apie augalus – mes dirbome su augalais, bet aš apie juos nieko nežinojau… Taigi įstojau į agronomijos doktorantūros programą grynai iš pragmatiško poreikio – man reikėjo žinių, man reikėjo prieigos prie infrastruktūros, ir taip aš atsidūriau doktorantūros studijose“, – aiškina mokslininkas.
Startuolis, gimęs iš eksperimento
Idėja sukurti startuolį „Freya Cultivation Systems“ kilo pirmaisiais Gedimino magistrantūros studijų metais. „Su kurso draugu Salvijumi rašėme darbus doc. Ragelienės kursui ir, kadangi buvome stropūs studentai, mums buvo pasiūlyta pabandyti padirbėti su universiteto gautu prašymu – sukurti konkretų metodą. Taigi mes pabandėme, išsiaiškinome, kaip paimti mėginius, ir atlikome analizes, kurios truko apie penkias minutes. Per tą laiką nelabai ką gali daryti, todėl tiesiog laukdavome ir kalbėdavomės. Per vieną iš tų pokalbių Salvijus pasidalijo savo idėja ir, kadangi aš turėjau šiek tiek santaupų, aš pasakiau: „Darykime tai“, – prisimena Gediminas, aiškindamas, kaip kilo idėja auginti augalus rūke, ir priduria, kad pirmieji bandymai ir įmonės veiklos planavimas vyko jo kambaryje tėvų namuose.
Gediminas apibūdina „Freya Cultivation Systems“ požiūrį kaip principą pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis. „„Freya“ šiltnamio auginimo plotą naudoja du kartus efektyviau. Augalai auginami ant trikampių konstrukcijų, o tai yra geometrinis pranašumas. Tokiu būdu auginamus augalus reikia purkšti. Tam sukūrėme purkštukus, kurie išvengia pramoninių problemų, kurios anksčiau egzistavo – jie neužsikemša. Purkštukai purškia augalų šaknis intervalais, veikdami kaip judantys drėkinimo įrenginiai“, – aiškina jis, pridurdamas, kad užauginti daugiau tame pačiame ploto vienete yra labai paprasta idėja, kurią nėra paprasta įgyvendinti.
Mokslininkas teigia, kad mūsų įsitikinimas, jog augalus galima auginti tik dirvožemyje, yra klaidingas. „Komercinėse aplinkose augalai jau seniai nustojo būti auginami dirvožemyje. Vienas pagrindinių būdų auginti augalus yra tiesiog aprūpinti juos vandeniu: užliejant arba lašinant. Augalai gali augti akmens vatoje arba substrate. Dirvožemis iš esmės nebūtinas – tai tik buferis, kuriame gyvena augalai“, – sako Gediminas.
Paklaustas apie mokslo ir verslo derinimą, jis pažymi, kad tai nėra lengva, nes paprastai viena iš šių dviejų sričių vis tiek turi dominuoti, tačiau tai įmanoma padaryti, ypač šalyje, kuri suteikia gerą „dirvožemį“ tam: „Lietuva yra gera vieta kurti didelės pridėtinės vertės įmones, pagrįstas mokslu. Turime reikiamą žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą. Be to, galime greitai gauti viską, ko reikia tyrimams, iš bet kurios pasaulio vietos. Ir be to, yra žmonių, kurie turi „alkį“ imtis veiksmų ir atlikti darbus.“
„Viską subalansuoti yra sudėtinga, ypač jei nori viską daryti maksimaliai. Tokiu atveju reikia aukotis. Paaukojau daug savo laiko, ar greičiau, aš nusprendžiau tai padaryti: dirbau kiekvieną dieną ir skyriau ilgas valandas darbui, todėl nuovargis buvo neišvengiamas“, – pripažįsta Gediminas, kalbėdamas apie atsakingo darbo giliame AgTech startuolyje reikalavimus.
Sugrįžimas į akademinį pasaulį
„Man patinka fundamentalūs mokslai, man patinka akademinis pasaulis ir man patinka mokslas kaip disciplina – ieškojimas, atradimas ir tyrimas. Atliktas tyrimas gali būti ne iš karto komerciškai naudingas, galbūt vėliau, bet tyrinėti ir daryti dalykus, kurie man nuoširdžiai įdomūs, yra tai, kas man visada patiko“, – sako Gediminas.
Jo noras grįžti į mokslo ir akademinį pasaulį, kartu su dabartine įmonės vystymosi stadija, kurioje fundamentalaus mokslininko vaidmuo nėra toks būtinas, paskatino Gediminą priimti sunkų sprendimą atsitraukti nuo aktyvios „Freya Cultivation Systems“ veiklos: „Aš liksiu startuolyje kaip mokslinis konsultantas ir mažasis akcininkas, bet atsitraukiu nuo aktyvios veiklos. Grįžtu į mokslą ir sutelksiu dėmesį į augalus LAMMC.“
„Statydamas ir plėtodamas startuolį, aš tuo pačiu metu siekiau doktorantūros studijų, o apgynęs disertaciją supratau, kaip pasiilgau mokslinio darbo. Šiame savo gyvenimo etape nenoriu vytis startuolio; Noriu pasinerti į mokslą“, – šypsosi Gediminas.
Kalbėdamas apie jį dominančias tyrimų sritis, Gediminas mini kontroliuojamos aplinkos sodininkystę: „Klimatui keičiantis, darosi vis sunkiau užauginti pakankamai produkcijos naudojant įprastus komercinius metodus. Susiduriame su sausromis ir smarkiomis liūtimis, todėl daug produkcijos prarandama. Dėl to dalis produkcijos turi persikelti į vertikalias fermas ar šiltnamius.“
„Tačiau šiltnamiuose vis dar visiškai neišnaudojamas biologinis augalų potencialas. Tai reiškia, kad reikia ir fundamentalesnio augalo supratimo, ir naujų sistemų kūrimo bei validavimo“, – sako Gediminas, aptardamas savo ateities tyrimų planus. Jis priduria, kad jį ypač domina gilesnis augalų biologijos supratimas ir galimybė studijuoti augalus molekuliniu lygiu bei stiprinti fotosintezės procesus, kurie ateityje galėtų būti naudingesni ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Perspektyvos ir platūs horizontai
Paklaustas, ar jis apibūdintų studijas gamtos ir žemės ūkio moksluose kaip siūlančias geras perspektyvas, Gediminas sako, kad bet kuri studijų sritis gali būti perspektyvi, jei žmogus nori išnaudoti visas galimybes. „Geras specialistas visada bus paklausus, kad ir kokia būtų sritis. Svarbu, kad studentai norėtų kuo daugiau išnaudoti savo studijas ir tas žinias panaudoti geram tikslui“, – sako jis, pridurdamas, kad, kita vertus, diplomas nebūtinai lemia žmogaus karjeros kryptį.
Jo nuomone, universiteto tikslas – plėsti studentų akiratį – kuo platesnė perspektyva, tuo daugiau pasieksite. „Galbūt nebaigsite dirbti būtent toje srityje, kurią studijavote. Biochemijos laipsnio baigimas automatiškai nereiškia, kad tapsite biochemiku, bet jums reikia plėsti savo žinias. Turint žinių, galima pasiekti didelių dalykų.
„Jei atvirai, niekada nenorėjau dirbti laboratorijoje ir niekada nenorėjau dirbti su augalais. Tačiau vienu gyvenimo momentu aš įkūriau savo laboratoriją ir būtent tai dariau, o dabar grįžtu jų studijuoti. Pasirodo, man iš tikrųjų patinka augalai ir jie man įdomūs“, – šypsosi Gediminas.
