Rugsėjo 14 d. aviakompanija „airBaltic“ Niujorke kreipėsi dėl apsaugos pagal JAV bankroto kodekso 11 skyrių (Chapter 11). Tai amerikietiška restruktūrizavimo procedūra, leidžianti įmonei toliau veikti teismo prižiūrimai ir derėtis su kreditoriais dėl skolų. Nors bendrovė registruota Rygoje ir tiesiogiai su JAV neoperuoja, jos kreditorių reikalavimus spręs JAV bankroto teismas.
Bendrovės vadovai tikina, kad Chapter 11 nereiškia likvidavimo ir skrydžiai tęsiasi. Tačiau pasirinkimas restruktūrizacijai ne toje šalyje, kurioje įmonė veikia, kelia vadinamąjį „forum shopping“ – palankiausio teismo paiešką, o tai svarbu ir Lietuvos verslui.
„airBaltic“ atvejis: kas ir kiek sumokės
Didžiausią finansinę naštą tikėtina prisiims 2024 m. išleistų 380 mln. Eur obligacijų savininkai. Nors bendrovė skelbė susitarusi dėl iki 257 mln. Eur tarpinio finansavimo, rugsėjo 14 d. ji kreipėsi į Niujorko teismą dėl kito, 350 mln. Eur DIP finansavimo (debtor-in-possession financing) paketo iš naujų finansuotojų. Tokios paskolos grąžinamos pirmiau už kitas skolas.
Naujiems skolintojams prašoma pirmenybės prieš esamus obligacijų savininkus, nors pastariesiems turtas yra užtikrintas. Mainais siūlomas tik žemesnės eilės įkeitimas, todėl kreditoriai tai vadina iliuzine apsauga. Naujasis finansavimas yra brangus: be 12 proc. metinių palūkanų, mokami trys 5 proc. komisiniai, iš viso 52,5 mln. Eur. Panaudojus visą limitą, per devynis mėnesius palūkanos ir komisiniai gali siekti iki 84 mln. Eur. Planai prieš bylą numatė dalį obligacijų savininkų reikalavimų konvertuoti į akcijas, faktiškai nurašant didelę skolos dalį.
Kyla klausimas dėl teisingumo, nes įprastai nuostolius pirmiausia prisiima akcininkai. Latvijos valstybė, valdanti apie 88 proc. akcijų, pagal planus išlaikytų ne mažiau kaip 25 proc. akcijų. JAV bankroto kodekso § 364(d) leidžia naujam finansavimui suteikti pirmenybę prieš esamus įkeitimus tik esant būtinybei ir užtikrinant tinkamą apsaugą esamiems įkaito turėtojams. Tai gali būti sunku įrodyti, kai kreditoriai buvo beveik pritarę kitokiai alternatyvai.
Latvijos Valstybės kontrolė 2025 m. pažymėjo, kad valstybė, investavusi apie 545 mln. Eur, elgėsi labiau kaip „pinigų maišas“ nei kaip kompetentinga savininkė. Nepaisant to, didesnę nesėkmės kainą dabar, atrodo, teks prisiimti obligacijų savininkams.
Kodėl Niujorkas: teismo vieta lemia, kiek atgaus kreditoriai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2025 m. spalio 14 d. nutartyje priminė taisyklę lex fori concursus: nemokumo bylai taikoma tos valstybės teisė, kurioje ji nagrinėjama. Tai reiškia, kad pasirinkus teismą, pasirenkamos ir taisyklės dėl kreditorių eiliškumo, sandorių ginčijimo ir vadovų atsakomybės.
ES teisė riboja laisvę rinktis teismą pagal Reglamentą (ES) 2015/848. Pagrindinė byla keliama ten, kur yra įmonės pagrindinių interesų centras (COMI), t. y. vieta, iš kurios įmonė valdo savo reikalus ir kurią mato kreditoriai. Kol neįrodyta kitaip, COMI laikoma registruotos buveinės vieta.
JAV reikalavimai yra švelnesni: pagal JAV bankroto kodekso § 109(a) 11 skyrių, byla gali būti keliama įmonei, turinčiai JAV bet kokio turto. Teismai pripažino, kad pakanka net avanso JAV advokatams ar skolos sutarties su Niujorko teisės ir teismingumo išlyga. Tai sudaro spragą: „airBaltic“ COMI yra Rygoje, todėl pagal ES taisykles byla turėtų vykti Latvijoje, tačiau JAV teismas ES reglamento netaiko.
Ar Niujorko sprendimai galiotų Lietuvoje
Automatiškai – ne. LAT 2025 m. spalio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad už ES reglamento ribų iškeltų bylų pripažinimą lemia nacionalinė teisė. Lietuva ir JAV nėra sudariusios sutarties dėl teismo sprendimų pripažinimo, todėl Niujorko nutartys Lietuvoje galiotų tik jas pripažinus Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismas nagrinėja tik įstatyme nurodytus pagrindus, įskaitant tai, ar sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.
Nors ne ES valstybių bankroto sprendimai Lietuvoje jau yra pripažįstami (pvz., Jungtinės Karalystės nutartis), Niujorko sprendimo pripažinimo tikimybė yra nemaža, o jo turinio Lietuvos teismas neperžiūrėtų.
Dėl teisinio neaiškumo kreditoriai gali atsidurti tarp dviejų pasirinkimų. JAV teismas automatinį išieškojimo sustabdymą laikytų galiojančiu visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje jis savaime nesietų. Tai leistų kreditoriui formaliai nukreipti išieškojimą į Lietuvoje esantį turtą arba inicijuoti antrą nemokumo bylą. Tačiau kreditoriui, turinčiam verslo ar turto JAV, galėtų grėsti JAV teismo sankcijos už procedūrų dubliavimą. Nedideli kreditoriai labiausiai nukentėtų dėl tokio neaiškumo.
Kodėl tai gali nutikti Lietuvoje ir kuo rizikuoja kreditoriai
Teoriškai, Lietuvos įmonės taip pat galėtų susikurti panašų mechanizmą. Pavyzdžiui, technologijų bendrovė su JAV rizikos kapitalu gali turėti Delavero valstijoje registruotą patronuojančiąją bendrovę, o byla pagal Chapter 11 apimtų visą grupę. Gamybos ar NT bendrovė, išleidusi obligacijas ar pasiskolinusi pagal Niujorko teisę, jau turėtų pakankamą ryšį su JAV teismu. Jei tokio ryšio nėra, jį nesunku sukurti prieš pat bylą – atidaryti sąskaitą JAV banke ar sumokėti avansą JAV advokatams. Todėl tikėtina, kad lietuviškos įmonės ims naudotis Chapter 11 procedūromis.
Jei Lietuvos įmonė pasirinktų Niujorką, jos kreditoriams būtų sunkiau apginti interesus. Dalyvavimas byloje Niujorke su JAV advokatais ir griežtais terminais gali kainuoti daugiau, nei tikimasi atgauti. Pasikeistų ir kreditorių eilė: teismas gali leisti anksčiau atsiskaityti su būtinais tiekėjais arba iškelti naujus skolintojus virš esamų. Taip pat skirtųsi sandorių ginčijimo taisyklės, o net darbuotojų ir mokesčių reikalavimų padėtį lemtų JAV taisyklės.
Apibendrinant, „airBaltic“ atvejis rodo, kad Chapter 11 nėra blogas instrumentas, tačiau be realaus ryšio su JAV gali tapti piktnaudžiavimo įrankiu, leidžiančiu perrašyti kreditorių eilę pagal svetimas taisykles. Lietuvos teismas tokį rezultatą greičiausiai pripažintų. Todėl, kol nėra atsakymų į šią dilemą ir galimybė rinktis teismą lieka atvira, Lietuvos kreditoriams verta iš anksto apsisaugoti sutartyse: aiškiai nustatyti ginčų teismą ir taikytiną teisę, laikyti bylos kėlimą ne ES valstybėje sutarties pažeidimu ir riboti naujų skolintojų pirmenybę. Nors JAV bankroto teismas tokių sąlygų ne visada paisys, jos suteikia kreditoriams derybų svertų ir argumentų ginčijant bylos vietą.
