Dr. Eglė Stonkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė
Lietuvoje periodiškai diskutuojama apie keturių dienų darbo savaitę, o kai kurios įmonės tokią praktiką jau taiko. Šiandienos diskusijos apie darbo savaitės trukmę primena Thomaso More‘o „Utopijos“ (1516 m.) idėjas, kur veikėjai dirbdavo tik šešias valandas per dieną. Ekonomistas Johnas Maynardo Keynesas 1930 m. prognozavo, kad dėl technologinės pažangos ir darbo našumo augimo iki 2030 m. žmonės dirbs vos 15 valandų per savaitę. Žvelgiant į dirbtinio intelekto (DI) integraciją į pasaulio ekonomiką, svarbu apmąstyti, kuri „utopija“ yra reali per artimiausius dešimt metų ir kaip darbuotojai turėtų tam ruoštis.
Nors kai kam gali tekti nusivilti, tačiau artimiausiu metu nėra prognozių, kad žmonėms nebereikės dirbti. Johnas Maynardo Keynesas taip pat kėlė klausimą dėl gyvenimo prasmės ieškojimo, jei didžioji dalis laiko nebūtų skiriama darbui, tačiau tai lieka atskira tema.
DI neišnaikins darbo poreikio
Istoriškai žmonės visuomet dirbdavo daug. Akmens amžiaus bendruomenėse metinis darbo laikas svyravo nuo 750 iki 1500 valandų. Senovės Egipte ir Romoje – apie 1200–1500 valandų, viduramžiais – 1500–1600 valandų. Pramonės revoliucijos metu darbo krūvis galėjo viršyti 3000 valandų per metus. Šiuolaikiniame XXI amžiuje vidutiniškai dirbama apie 1700–1800 valandų per metus daugelyje šalių.
Apibendrinant, technologiniai pokyčiai keitėsi, tačiau vidutiniškai žmogus visada dirbdavo ne mažiau nei 1500 valandų per metus. Tai atitinka maždaug šešių valandų darbo dieną penkias dienas per savaitę arba keturias aštuonių valandų darbo dienas. Ši perspektyva rodo, kad DI greičiausiai nepanaikins darbo poreikio.
Tarptautinė darbo organizacija (International Labour Organization) prognozuoja, kad DI transformuos, bet nepanaikins apie 25 proc. darbo vietų. Aukštų pajamų ekonomikose šis skaičius siekia 34 proc., tuo metu mažiau išsivysčiusios šalys bus paveiktos mažiau (apie 10 proc.). Taip pat prognozuojama, kad DI labiau paveiks moterų darbo vietas nei vyrų. Iš viso, organizacijos teigimu, automatizacija gali panaikinti iki 9,6 proc. darbo vietų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja platesnio masto poveikį – apie 40 proc. pasaulio darbo vietų bus paveiktos (transformuotos arba išnyks). Fondo vertinimu, labiausiai nukentės aukštas pajamas ir aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Kita vertus, DI gali padidinti darbo kokybę ir pridėtinę vertę, o tai gali lemti pajamų nelygybės augimą. Aukštų pajamų ir kvalifikacijos darbo vietų skaičius mažės, tačiau likusios taps kokybiškesnės, o jų darbuotojų pajamos – didesnės. Ten, kur DI tik papildys žmogaus darbą, rizikos bus mažesnės.
Pasaulio ekonomikos forumas iki 2030 m. prognozuoja, kad DI ir automatizavimo dėka pasaulyje išnyks apie 92 mln. darbo vietų, tačiau bus sukurtos 172 mln. naujų. Tai reiškia, kad naujų darbo vietų balansas bus teigiamas ir sieks 78 milijonus.
Augs empatijos ir kūrybiškumo svarba
Tarptautinių organizacijų prognozės nesignalizuoja darbo rinkos apokalipsės artimiausią dešimtmetį. Tai reiškia, kad svarbu ruoštis darbui su DI. Manoma, kad apie 40 proc. dabartinių darbinių gebėjimų reikės pritaikyti darbui su dirbtiniu intelektu. Prognozuojama, kad ypatingai svarbūs ir vertingesni taps žmogaus gebėjimai, tokie kaip empatija, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, etinis vertinimas ir sistemų dizainas.
Profesijos, kuriose reikalingas didelis empatijos, rankų darbo ir ekspertinio lygio bendravimo su DI lygis, bus mažiausiai paveiktos. Iškyla klausimas, kaip darbuotojai turėtų pasiruošti šiems pokyčiams – investuoti į naujus gebėjimus ar tapti savo srities DI ekspertais.
Vertinant atskirus sektorius, didžiausias darbo vietų mažėjimas prognozuojamas administravimo srityje, kur įprastus darbus jau keičia DI agentai. Buhalterinėje apskaitoje pastebimas dalinis automatizavimas, o teisės paslaugų sektoriuose DI jau perima rutininius darbus. Dideli pokyčiai stebimi ir konsultacinėse įmonėse, kur mažėja auditorių ir daugėja DI specialistų, o komandų dydžiai mažėja, tačiau auga darbo našumas.
Programavimo srityje, DI atliekant kodavimą, mažės techninio kodavimo poreikis, tačiau didės sistemos architektūros gebėjimų svarba. Gamyboje automatizavimas, robotizavimas ir DI ženkliai sumažins darbuotojų skaičiaus poreikį.
Tačiau yra sričių, kuriose darbuotojų poreikis išliks. Sveikatos apsaugoje visada reikės žmonių su empatijos gebėjimais. Švietime DI turėtų likti pagalbiniu įrankiu, ne darbuotojo pakaitalu, kur svarbiausia taps ugdytojų empatiška pagalba ir mentorystė. Statybų ir kitų amatų sektoriuje išliks fizinių rankų poreikis.
Formuojasi darbo rinkos konfliktas tarp kartų
Dabartiniai darbo rinkos pokyčiai kelia rizikų. Per artimiausius dešimt metų, kol vyksta verslo procesų transformacija dėl DI, didės poliarizacija tarp mokančių dirbti su DI ir tų, kurie nesimokys, bei tarp gebančių ir negebančių kritiškai mąstyti (pastarąjį dažniau demonstruoja jaunesni, mažiau patyrę darbuotojai).
Kol vyksta verslo procesų transformacija ir formuojasi nauji veiklos principai, o rutininius darbus perima DI, santykinai laimi vyresni darbuotojai. Jų darbo vietų skaičius dėl DI mažėja lėčiau, jie turi labiau išlavintą kritinį mąstymą ir didesnę darbo patirtį. Tai lemia darbo rinkos konflikto tarp jaunimo ir vyresnės kartos formavimąsi.
M. Gladwellas knygoje „Outliers“ (2008 m.) teigia, kad norint tapti ekspertu, reikia 11 000 valandų praktikos. Jei jaunimas artimiausiais metais neturės galimybių praktikuotis ir dirbti, gali atsirasti gebėjimų ugdymo spraga darbo rinkoje.
Tyrimai rodo, kad 44 proc. Z kartos atstovų baiminasi, jog DI užims jų darbo vietas. Jaunimas jau dabar susiduria su sunkumais randant ne tik darbo, bet ir praktikos vietas, kas apsunkina karjeros pradžios žingsnius. Tikėtina, kad vėliau vyriausybės ir verslas imsis priemonių darbo tęstinumui užtikrinti, ugdymui ir perkvalifikavimui. Kol kas tik Kinijos vyriausybė perspėja įmones nesumažinti darbo vietų skaičiaus dėl DI diegimo, o demokratinėse šalyse procesai vyksta lėčiau.
Laukia gana sukrečiantys darbo rinkos pokyčiai, kurių pasekmes per artimiausius dešimt metų pajaus būtent jaunimas. Jei jie turės tai išgyventi vieni, sunku tikėtis jų geranoriškumo ir noro dirbti po dešimtmečio. Be to, jie turės galimybę „nubausti“ dabartinius dirbančiuosius ir būsimus pensininkus. Dėl trumpesnių karjerų ir prarastų galimybių kurti didelę pridėtinę vertę, jie bus mažiau prisidėję prie pensininkų išlaikymo.
DI įmonės be žmonių – jau kuriamos
Jau dabar kuriamos įmonės, kurioms nereikia žmonių. Argentina pasiskelbė esanti „beveik nulinio DI reguliavimo“ šalis, kurioje galima steigti DI įmones be žmogaus. Tokios „nulinio žmogaus poreikio“ įmonės didina darbo rinkos rizikas. Darbo rinka dar kartą gali smarkiai pasikeisti, kai joje dominuos humanoidai, tačiau tai nėra prognozuojama per artimiausius 10 metų.
Apibendrinant, prognozuojama, kad DI sprendimai Lietuvai per ateinančius dešimt metų galėtų generuoti po 0,5 procentinio punkto didesnį metinį BVP augimą. Šaliai artėjant prie 100 mlrd. eurų BVP ribos (tikėtina, 2029 m.), tai reikštų apie 0,5 mlrd. eurų papildomai sukurto BVP kasmet. Tačiau, jei Lietuva pereitų prie keturių dienų darbo savaitės, tai reikštų apie 20 mlrd. eurų BVP praradimus. Išvada – T. More‘o utopijos penskomis darbo savaitėmis mums kol kas netaps realybe, todėl svarbu jau dabar investuoti į gebėjimus dirbti su DI ir ieškoti sprendimų, kaip integruoti jaunimą į darbo rinką.
