2025 m. gegužės 29 d. laidoje „Kasčiūnas TV“ žinomas visuomenininkas ir Šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas (Svaras) atvirai papasakojo apie chaotišką pandemijos pradžią, valdžios neveiklumą ir pilietinio pasiaukojimo kainą.
„Tu bėgi, sustingsti arba puoli. Valstybė sustingo“, – taip G. Liaudanskas apibūdina pirmąsias COVID-19 pandemijos savaites Lietuvoje.
Apsaugos priemonės – tik pasityčiojimas
Dar pandemijos pradžioje Gabrielius kartu su bendraminčiais savanoriškai stojo į pirmąsias gretas. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai nebuvo tik herojiška misija – tai buvo kova prieš nežinomybę, be jokių resursų ar institucinio palaikymo.
„Neturėjom jokių apsaugos priemonių. Ieškojom patys – paskambini firmoms, o jos spekuliuoja kainomis. Cheminės apsaugos kostiumas kainavo 15 eurų, o mums siūlė už 50. Tai moralinis šantažas karo sąlygomis“, – pasakojo Liaudanskas.
Valdžia – paralyžiuota, žmonės – pažeminti
Jis pasakojo apie išskirtinį laikotarpį, kai savanoriai rizikavo gyvybe ne tik dėl viruso, bet ir dėl nežinomybės: „Niekas nežinojo, kas tas COVID – gal kaip maras, gal kaip sloga. Bet pasitraukti turėjai teisę. Buvo, kas pasitraukė. Buvo, kas liko.“
Tuo metu, kai valstybė delsė, savanoriai vieni organizavo paramą atvykstantiems iš užsienio. Tačiau pasitikimo jie nesulaukė.
„Grįžtantys žmonės buvo įkalinti autobusuose, be tualeto 20 valandų. Įlipi padėt – tave pasiunčia velniop. Jie nežino, kad esi savanoris. Jie pyksta. Ir tu tai priimi.“
Savanoriai dirbo be jokios paramos
Pasak G. Liaudansko, nei už maistą, nei už budėjimus savanoriai negaudavo nieko. Jie dirbo vedami pareigos jausmo ir davus priesaiką.
„Nemokėjo niekas. Aš valgiau karių picas, nes pats nieko neturėjau. Bet buvau ten, nes buvau davęs priesaiką. Niekas mūsų neprašė – mes patys ėjom.“
Vieša pozicija karo metu – būtinybė
Liaudanskas atskleidė, kad būtent Rusijos invazija į Ukrainą buvo momentas, kai apsisprendė tapti aktyviu Šaulių sąjungos nariu.
„Blogiausia – tylėti. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, mačiau, kaip kai kurie garsūs žmonės dingo. Anksčiau mojuodavo vėliavomis per pergales, o tada – tyla. Tai mane skaudino.“
Ar demokratija turi ribas krizės metu?
Viena ryškiausių G. Liaudansko minčių – apie penktąją koloną Lietuvoje.
„Demokratija nėra pasiteisinimas veikti prieš valstybę. Kai remi priešą – tai nebe žodžio laisvė, o kenkimas. Tokie žmonės turi būti įvardinti ir sustabdyti.“
Šauliai – šešėlinė valstybės atrama
Šaulių sąjunga, anot jo, ne kartą atliko valstybės funkcijas – be resursų, be atlygio, bet su pasiryžimu. Ir nors šiandien situacija geresnė, Liaudanskas pabrėžia, kad pokyčiai atėjo per skausmingas pamokas.
Ant ko laikosi valstybė?
Šis pokalbis – ne tik patrioto išpažintis, bet ir įspėjimas: krizės akivaizdoje valstybės pamatai laikosi ne ant įstatymų, o ant pasiryžusių žmonių pečių. Ir kai politika tyli, pilietiškumas kalba garsiai.
Po pokalbio tarp Lauryno Kasčiūno ir G&G Sindikato lyderio Gabrieliaus „Svaras“ Liaudansko, socialiniuose tinkluose užvirė palaikymo banga. Komentarai po vaizdo įrašu YouTube platformoje rodo, kad žmonės jaučia gilų dėkingumą už atvirą, patriotišką ir vertybėmis grįstą pokalbį. Komentatoriai giria laidą už aktualias temas, drąsias mintis bei tikrą pilietiškumą: „Gabrielius įkvepia ir stiprina tikėjimą mūsų tauta“, „Seniai niekas taip nepaveikė pozityviai dėl Lietuvos gynybos“, – rašo žiūrovai.
Kaip vertinti Svaro išsakytas mintis?
Tačiau ne viską galima vertinti vienareikšmiškai, ypač kontroversiška G. Liaudansko mintis apie vadinamąją „penktąją koloną“. Jis pareiškė, kad tam tikri veiksmai „jau nebe žodžio laisvė, o tiesioginis kenkimas valstybei“, ir tokius žmones reikia „įvardinti ir sustabdyti“. Nors tiesiogiai neskamba kvietimas šaudyti, tokio pobūdžio retorika kelia rimtų klausimų apie demokratijos ribas krizės metu. Tokie pasisakymai gali būti interpretuojami kaip raginimas susidoroti su kitaip mąstančiais piliečiais.
