Austėja Juškienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytoja ir gydytoja anesteziologė-reanimatologė, sėkmingai derina akademinę veiklą, medicinos praktiką ir profesionalų vizažą, kuriuo užsiima beveik dešimtmetį. Ši kūrybinė veikla jai padeda atrasti emocinę pusiausvyrą ir atsipalaiduoti nuo profesinės kasdienybės, nors iš pirmo žvilgsnio medicina ir vizažas atrodo itin skirtingos sritys.
Anesteziologijos pasirinkimas – mamos įkvėptas
Gydytojos anesteziologės-reanimatologės profesijos A. Juškienė pasirinko, sekdama mamos, kuri taip pat yra šios srities specialistė, pavyzdžiu. Ankstyva pažintis su šia medicinos šaka, kurioje sprendimai priimami greitai ir rezultatai matomi iškart, paskatino ją rinktis šią specialybę, siekiant padėti žmonėms.
Dar studijų metais A. Juškienė aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje ir specializuotuose būreliuose. Jau rezidentūros metais ji pajuto norą dalintis žiniomis su jaunesniais kolegomis, o po rezidentūros šis noras dar labiau sustiprėjo. Šiandien ji džiaugiasi galimybe vesti paskaitas ir dalintis patirtimi.
Vizažo kelias: nuo nuotakų iki fantastinių personažų
Vizažo pasaulį A. Juškienė atrado rezidentūros metu. Po makiažo kursų, sulaukusi teigiamų atsiliepimų, ji nusprendė gilinti žinias, baigdama vizažo ir vėliau šukuosenų kursus. Nuo 2017 metų jos vizažo karjera pradėjo plėtotis, išaugo į profesionalią veiklą, apimančią meninius projektus, bendradarbiavimą su fotografais ir dalyvavimą konkursuose. Jos darbų spektras platus – nuo nuotakų makiažo iki fantastinių personažų kūrimo.
Nors trejus metus A. Juškienė dirbo grožio salone, šiuo metu vizažu ji užsiima savo malonumui. Norint suderinti intensyvų darbą medicinoje ir pomėgius, anot jos, būtinas kruopštus planavimas, ypač atsižvelgiant į budėjimų grafiką.
Praktiškas vizažo patirtis kartais pareikalauja greitos reakcijos ir kūrybiškumo, pavyzdžiui, padėti jaunikaičiams užsirišti kaklaraištį ar užsegti korsetą. Tokios situacijos reikalauja gebėjimo greitai mokytis ir spręsti problemas čia ir dabar.
A. Juškienė pastebi, kad medicinoje ir vizaže praverčia panašūs įgūdžiai: kruopštumas ir rankų tikslumas. Lygiai taip pat, kaip ranka neturi judėti atliekant spinalinę anesteziją, taip ir brėžiant akių kontūro liniją. Rankų miklumą ir tikslumą chirurgai ugdo mezgimu, o tai naudinga ir vizažo srityje.
Vizažas – kaip meno terapija
Didžiausią vizažo vertę A. Juškienė įžvelgia kaip galimybę atitrūkti nuo profesinių atsakomybių ir pasinerti į kūrybinę aplinką. Ji vadina vizažą meno terapija, kuri padeda atsipalaiduoti ir išlaisvinti kūrybinę pusę.
Šia svarbia tema – pomėgių svarba medikų emocinei gerovei – buvo kalbama ir 2025 metais vykusioje konferencijoje „Baltic Anesthesia“. Konferencijos pradžioje pristatytas vaizdo įrašas apie įvairias laisvalaikio veiklas medikų tarpe (buriavimas, tapyba, keramika) pabrėžė, kaip svarbu užsiimti veikla, nesusijusia su profesija, siekiant išvengti perdegimo ir cinizmo.
Vizažas – ne vienintelis A. Juškienės kūrybinis pomėgis. Ji tapo, baigė muzikos mokyklą, lankė dramos būrelį, o neseniai pradėjo lankyti keramikos užsiėmimus. Meną ji puoselėja ir su savo sūnumi, kuris taip pat mokosi muzikos ir mėgsta piešti.
Bendraudama su klientėmis, ruošiančiomis vestuvėms ar kitoms šventėms, A. Juškienė patiria kitokias emocijas ir gali kalbėtis įvairiomis, ne tik profesinėmis temomis.
LSMU dėstytoja yra įsitikinusi, kad kiekvienam medikui svarbu atrasti pomėgį, leidžiantį bent trumpam atitrūkti nuo profesinės rutinos. Tai padeda išvengti įsibrėžimo į kasdienybę ir išlaikyti subalansuotą požiūrį į darbą.
