Dėl rugsėjo 11 d. per penktadienio pamaldas prie Kauno mečetės Ramybės parke vykusio baikerių susibūrimo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl galimo kurstymo prieš religinę žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Policija pradėjo tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius
Prie mečetės susirinkę baikeriai skandavo „Lietuva“, triukšmavo motociklais, garsiai leido roko muziką ir atsinešė kiaulės galvą. Policijos duomenimis, fizinio kontakto tarp susibūrimo dalyvių ir musulmonų bendruomenės narių nebuvo, žmonės nenukentėjo, medikų pagalbos neprireikė.
Įvertinusi filmuotą medžiagą ir gautus pranešimus, policija rugsėjo 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį dėl galimo kurstymo prieš religinę žmonių grupę ir 171 straipsnį dėl trukdymo atlikti religines apeigas.
Iškart po įvykio taip pat pradėta administracinė teisena, nes susibūrimui nebuvo gautas Kauno miesto savivaldybės leidimas.
Policija buvo nustačiusi kiaulės galvą laikiusio žmogaus ir dalies kitų susibūrimo dalyvių tapatybes. Rugsėjo 14 d. įtarimai dar nebuvo pareikšti nė vienam asmeniui.
Tą pačią dieną visuomeninė organizacija VšĮ Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė įvertinti galimą neapykantos musulmonams kurstymą bei religinių apeigų sutrikdymą.
Centro prašyme siekta išsiaiškinti, ar susibūrimas buvo suplanuotas, kas parinko jo laiką ir vietą, ar dalyviai žinojo apie vykstančias pamaldas, taip pat kas ir kokiu tikslu atsinešė kiaulės galvą.
Organizacija pabrėžė, kad dėl ribotos mečetės talpos dalis musulmonų meldžiasi greta esančiame parke, tačiau tai nepanaikina Konstitucijoje įtvirtintos jų teisės laisvai atlikti religines apeigas.
Muftijus ir baikeriai pateikė skirtingas įvykio versijas
Lietuvos musulmonų religinės bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas teigė, kad akcija buvo nukreipta prieš musulmonus ir suplanuota iš anksto. Jo vertinimu, maždaug šimtas žmonių negalėjo atsitiktinai tuo pačiu metu atvykti į maldos vietą su kiaulės galva.
A. Beganskas taip pat tvirtino, kad baikeriai šaukė ir grasino tikintiesiems, o įvykio vietoje buvę pareigūnai esą nereagavo.
Policija atsakė pasirinkusi įvykių fiksavimo ir nesikišimo taktiką, kol nebuvo fizinio kontakto. Pareigūnų teigimu, aktyvus įsikišimas galėjo dar labiau pakurstyti aistras.
Kauno regiono baikerių klubų sekretorius Linas Pečiukaitis neigė, kad buvo sąmoningai kurstoma neapykanta. Pasak jo, susibūrimu siekta atkreipti institucijų dėmesį į netvarkingai statomus automobilius, garsias pamaldas ir kitas vietos gyventojų įvardijamas problemas.
L. Pečiukaitis tvirtino, kad tai nebuvo iš anksto suplanuotas masinis susibūrimas. Anot jo, baikeriai vykdė policijos nurodymus ir atlaisvino maldai skirtą teritoriją. Kaip akcijoje atsirado kiaulės galva, jis sakė negalintis paaiškinti.
Po incidento teritoriją stebėjo daugiau kamerų ir pareigūnų
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad nesutarimai dėl migracijos ar religijos negali būti reiškiami žeminant žmones arba trukdant jiems atlikti religines apeigas.
Rugsėjo 16 d. 60 visuomenininkų, žurnalistų, menininkų ir istorikų paskelbė atvirą laišką. Jo autoriai pamaldų trikdymą ir tikinčiųjų žeminimą pavadino iššūkiu Lietuvos visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai.
Kauno vicemeras Andrius Palionis nurodė, kad užsakymas plėsti Ramybės parko vaizdo stebėjimo sistemą buvo pateiktas dar rugpjūčio 6 d. Incidento metu parke ir jo prieigose jau veikė 20 miesto kamerų.
Per kitas penktadienio pamaldas, vykusias rugsėjo 18 d., prie mečetės veikė papildomos kameros, teritoriją stebėjo policijos pareigūnai ir žurnalistai. Pro šalį pravažiavę baikeriai tąkart nesustojo.
