Cholesterolis: draugas ar priešas?
Cholesterolis – tai žodis, kuris dažnai sukelia nerimą. Spaudoje, reklamoje ir net kasdieniame pokalbyje jis dažnai vaizduojamas kaip pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas. Tačiau ar tikrai cholesterolis yra toks pavojingas? Iš tiesų – tai daug sudėtingesnė ir įdomesnė tema nei paprastas „geras“ arba „blogas“ lipidas kraujyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra cholesterolis, kokias funkcijas jis atlieka organizme, kuo skiriasi jo rūšys ir kaip išlaikyti sveiką pusiausvyrą.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – tai riebalų (lipidų) rūšis, natūraliai randama kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. Jis būtinas gyvybei: organizmas jo naudoja ląstelių membranų struktūrai, hormonų (pvz., estrogeno, testosterono), vitamino D ir tulžies rūgščių, reikalingų riebalų virškinimui, sintezei. Dauguma cholesterolio pagaminama kepenyse, o kita dalis gaunama su maistu.
Svarbu suprasti, kad cholesterolis nėra tirpus kraujyje, todėl jis pernešamas jungiantis su specialiomis baltymų dalelėmis, vadinamomis lipoproteinais. Štai čia ir atsiranda pagrindiniai terminai, apie kuriuos kalbama medicinoje ir žiniasklaidoje.
Geras ir blogas cholesterolis
Yra dvi pagrindinės lipoproteinų rūšys, kurios perneša cholesterolį kraujyje:
-
MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogasis cholesterolis“. Šios dalelės perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Kai MTL koncentracija kraujyje yra per didelė, cholesterolis gali kauptis arterijų sienelėse, formuodamas apnašas, kurios ilgainiui susiaurina kraujagysles ir didina širdies ligų bei insulto riziką.
-
DTL (didelio tankio lipoproteinai) – vadinamasis „gerasis cholesterolis“. Šios dalelės surenka perteklinį cholesterolį iš audinių ir kraujagyslių sienelių bei grąžina jį į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas. DTL padeda apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Be to, kraujyje dar gali būti matuojami trigliceridai – kita riebalų rūšis, kurios padidėję kiekiai taip pat siejami su padidėjusia širdies ligų rizika.
Kodėl padidėjęs cholesterolis pavojingas?
Per didelis MTL cholesterolio kiekis skatina aterosklerozės – lėtinio kraujagyslių sienelių uždegimo ir riebalinių apnašų kaupimosi – vystymąsi. Laikui bėgant šios apnašos gali sukelti:
-
Širdies priepuolį (miokardo infarktą), kai širdies kraujagyslė užsikemša.
-
Insultą, kai užsikemša smegenų kraujagyslė.
-
Periferinių arterijų ligą, kai susiaurėja galūnių kraujotaka.
Svarbu pažymėti, kad padidėjęs cholesterolis dažnai neturi jokių simptomų, todėl žmonės apie jį sužino tik atlikę kraujo tyrimus.
Ką lemia padidėjęs cholesterolis?
Yra daugybė veiksnių, lemiančių cholesterolio kiekį kraujyje:
Paveldimumas
Kai kurie žmonės paveldi genetinę polinkį turėti aukštą cholesterolio kiekį (šeiminė hipercholesterolemija), net jei gyvena sveikai.
Mityba
Per didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio kiekis maiste gali pakelti MTL lygį. Riebūs pieno produktai, perdirbta mėsa, kepiniai – visa tai gali prisidėti prie padidėjusio cholesterolio.
Fizinis neaktyvumas
Judėjimo stoka mažina DTL kiekį ir didina trigliceridus.
Antsvoris ir nutukimas
Riebalinis audinys, ypač pilvo srityje, koreliuoja su prastesniais lipidų rodikliais.
Rūkymas
Rūkymas mažina „gerąjį“ cholesterolį (DTL) ir skatina aterosklerozės procesus.
Lėtinės ligos
Diabetas, hipotirozė, kepenų ir inkstų ligos taip pat gali lemti cholesterolio sutrikimus.
Kaip palaikyti sveiką cholesterolio kiekį?
1. Subalansuota mityba
-
Rinkitės daugiau augalinės kilmės produktų: daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai.
-
Vartokite sveikus riebalus: alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, žuvį.
-
Ribokite sočiuosius riebalus (pvz., iš sviesto, riebių pieno produktų) ir transriebalus (greitas maistas, perdirbti užkandžiai).
-
Įtraukite maistinių skaidulų – jos padeda pašalinti cholesterolį iš organizmo.
2. Reguliarus fizinis aktyvumas
Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu) padeda padidinti DTL ir sumažinti MTL.
3. Svorio kontrolė
Net nedidelis svorio sumažėjimas (5–10 % kūno masės) gali teigiamai paveikti lipidų profilį.
4. Rūkymo metimas
Nustojus rūkyti, DTL lygis kraujyje dažnai padidėja, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėja jau per kelias savaites.
5. Medikamentai (jei reikia)
Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems paveldimą aukštą cholesterolį ar jau patyrusiems širdies ligas, vien gyvensenos pokyčių gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali skirti vaistus – dažniausiai statinus, kurie sumažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo komplikacijų.
Apibendrinimas
Cholesterolis – tai ne priešas, bet būtina organizmo dalis. Problema iškyla tuomet, kai sutrinka jo pusiausvyra, ypač padidėjus „blogajam“ MTL kiekiui. Laimei, daugelį rizikos veiksnių galime kontroliuoti patys: sveika mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai – tai kelias į stipresnę širdį ir ilgesnį gyvenimą. Tad pasirūpinkime savimi – juk sveikata yra neįkainojamas turtas.
D.U.K. apie cholesterolį
1. Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, būtina normaliam organizmo funkcionavimui. Jis naudojamas hormonų, vitamino D, ląstelių membranų ir tulžies rūgščių gamybai.
2. Kuo skiriasi „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?
-
Gerasis cholesterolis (DTL) pašalina riebalų perteklių iš kraujagyslių sienelių ir nuneša jį atgal į kepenis.
-
Blogasis cholesterolis (MTL) gali kauptis arterijose ir sukelti apnašų susidarymą, didindamas širdies ligų riziką.
3. Kodėl pavojingas per didelis cholesterolis?
Perteklinis MTL cholesterolis gali kauptis kraujagyslėse, sukelti jų susiaurėjimą ar užsikimšimą, kas padidina širdies priepuolio ar insulto tikimybę.
4. Ar cholesterolis sukelia simptomus?
Ne. Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl svarbu reguliariai tikrintis kraujo tyrimus.
5. Kaip galima sumažinti cholesterolio kiekį?
-
Valgykite daugiau augalinio maisto ir mažiau sočiųjų riebalų.
-
Būkite fiziškai aktyvūs.
-
Meskite rūkyti.
-
Mažinkite antsvorį.
-
Gydytojo nurodymu vartokite vaistus, jei reikia.
6. Ar cholesterolis gaunamas tik su maistu?
Ne tik. Apie 75% cholesterolio gamina kepenys, o likusi dalis gaunama su gyvūninės kilmės produktais – mėsa, pieno produktais, kiaušiniais.
7. Ar augaliniai produktai turi cholesterolio?
Ne. Tik gyvūninės kilmės produktai turi cholesterolio. Augaliniuose produktuose (pvz., avokaduose, riešutuose) gali būti riebalų, bet ne cholesterolio.
8. Kaip dažnai reikia tikrinti cholesterolio kiekį?
-
Suaugusieji be rizikos veiksnių – kas 4–6 metus.
-
Rizikos grupėse esantys asmenys (antsvoris, paveldimumas, diabetas) – dažniau, pagal gydytojo rekomendacijas.
9. Ar visi riebalai didina cholesterolį?
Ne. Sočieji ir transriebalai didina MTL kiekį, o nesotieji riebalai (pvz., iš alyvuogių aliejaus, riešutų, žuvies) gali jį net sumažinti.
10. Ar cholesterolis reikalingas organizmui?
Taip. Be cholesterolio organizmas negalėtų gaminti hormonų, vitaminų ar tinkamai funkcionuoti ląstelių membranos.
