Darbo ginčų komisijos pagrindinis tikslas yra padėti darbo ginčo šalims susitarti taikiai. Tai padeda išvengti ilgų ir brangių teisinių procesų, tačiau taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, teisėtos ir nepažeisti šalių teisių. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pabrėžia, kad šalys pačios derina sutarties sąlygas, o komisija vertina, ar ją galima tvirtinti.
„Prieš tvirtindama taikos sutartį, darbo ginčų komisija įvertina, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, nesukelia esminės šalių nelygybės ir ar abi šalys elgiasi sąžiningai, pavyzdžiui, nesinaudoja kitos šalies silpnumu, nepatyrimu ar neapdairumu. Jeigu šalių sutaikyti nepavyksta arba pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta, darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės“, – aiškina I. Janukevičienė.
Bendro pobūdžio darbuotojo atsisakymas reikšti pretenzijas gali būti neteisėtas
Teismų praktika rodo, kad bendro pobūdžio darbuotojo atsisakymas reikšti pretenzijas gali būti pripažintas neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-18250-1159/2026 nagrinėjo prašymą patvirtinti darbdavio ir darbuotojo taikos sutartį, sudarytą nutraukus darbo santykius. Pareiškėjai teigė, kad darbo santykiai nutraukti abipusiu susitarimu, šalys viena kitai neturi pretenzijų, o darbuotojas patvirtino, kad darbdavys atliko visus mokėjimus ir įsipareigojo nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų ar ieškinių.
Teismas tokios sutarties nepatvirtino, nurodydamas, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Be to, darbdavys neprisiėmė analogiško įsipareigojimo, todėl teismo vertinimu, tokia sąlyga sudarė prielaidas piktnaudžiauti ir neatitiko lygybės principo.
Pasak I. Janukevičienės, taikos sutartis negali užkirsti kelio darbuotojui ateityje ginti savo teises. „Taikos sutartis turi išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą, o jos sąlygos turi būti aiškios ir abipusės. Bendro pobūdžio darbuotojo pareiškimas, kad jis niekada neturės jokių pretenzijų darbdaviui ar nesikreips į kompetentingas institucijas, negali būti naudojamas kaip priemonė panaikinti įstatymuose įtvirtintą darbuotojo teisę į teisminę ar kitą teisinę gynybą“, – pažymi ji.
Nagrinėtoje byloje teismas taip pat nustatė, kad sutarties nuostatos buvo pernelyg deklaratyvios, nes nebuvo išspręstas konkretus ginčas. Todėl darbuotojo įsipareigojimas nesikreipti į teismą buvo pripažintas nepagrįstu.
Dėl darbo ginčo pirmiausia kreipiamasi į darbo ginčų komisiją
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į privalomą ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Jei šalys siekia taikos sutartimi išspręsti ginčą dar iki kreipimosi į teismą, jos pirmiausia turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti patvirtinti sudarytą sutartį. Kadangi byloje ši tvarka nebuvo laikomasi, o sutarties nuostatos neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas prašymą atmetė.
I. Janukevičienė primena, kad taikos sutartis gali būti sudaryta ir pateikta darbo ginčų komisijai tvirtinti bet kurioje proceso stadijoje, kol darbo ginčų komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs. Patvirtinus sutartį, ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, o susitarimas tampa privalomas.
Ką daryti, jeigu taikos sutartis ar DGK sprendimas nevykdomi?
Jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyksta, darbo ginčų komisija išnagrinėja ginčą ir priima sprendimą. Sprendimas, kuriam pritarė darbuotojas arba jo daliai, turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus vieno mėnesio terminui nuo jo priėmimo dienos, jeigu nė viena šalis nepateikia ieškinio teisme.
„Įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu kita šalis jo savanoriškai nevykdo, sprendimas pirmiausia turėtų būti pateiktas antstoliui, nes vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo funkciją atlieka antstoliai. VDI darbo ginčų komisijų sprendimų vykdymo nekontroliuoja, kadangi ši funkcija nepatenka į VDI kompetenciją“, – paaiškina I. Janukevičienė.
Darbuotojas, pageidaujantis pradėti priverstinį vykdymą, turi kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus. Be to, kai darbdavys nevykdo įsiteisėjusio sprendimo, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti skirti darbdaviui baudą. „Darbo ginčų komisija gali skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Svarbu, kad ši bauda priteisiama darbuotojo naudai“, – pažymi ji.
