Prasidėjus 2026–2027 metų šildymo sezonui, dauguma apklaustų didžiųjų savivaldybių sulaukė daugiau prašymų kompensuoti būsto šildymo išlaidas nei tuo pačiu metu pernai. Savivaldybės augimą sieja su brangesniu šildymu, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ir pakeistomis paramos sąlygomis.
Kauno rajone prašymų padaugėjo daugiau nei trečdaliu
Kauno rajone nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 7 dienos gauti 366 prašymai – 94, arba apie 35 proc., daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Pernai buvo pateikti 272, o 2024 metais – 273 prašymai.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad išaugusį susidomėjimą veikiausiai lemia didėjančios šildymo išlaidos. Pasak jo, prašymai kol kas nagrinėjami sklandžiai, tačiau gyventojai raginami nelaukti ir kreiptis iš anksto.
Rugsėjį rajono taryba patvirtino naujas vidutines kuro kainas, naudojamas kompensacijoms apskaičiuoti. Mišrių malkų kaina padidinta 31 proc., pjuvenų briketų – 87 proc., granulių – 81 proc., o dyzelinio krosnių kuro – 61 proc. Savivaldybė pabrėžė, kad tai nėra faktinės kuro pardavimo kainos.
Kėdainių rajone nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 7 dienos sulaukta daugiau kaip 2,3 tūkst. prašymų. Tai 524 prašymais, arba 29,1 proc., daugiau nei prieš metus, kai jų gauta lygiai 1,8 tūkst. Savivaldybė prognozuoja, kad per visą šildymo sezoną pareiškėjų skaičius toliau augs.
Panevėžyje rugsėjį pateikta daugiau kaip 1,5 tūkst. prašymų – 240, arba 18,6 proc., daugiau nei 2025 metų rugsėjį. Tai didžiausias šio mėnesio rodiklis per pastaruosius penkerius metus.
Kainų šuolį papildė palankesnės paramos sąlygos
Panevėžio savivaldybė prašymų gausėjimą sieja ne tik su šildymo kainomis, bet ir su palankesnėmis paramos sąlygomis. Buvo padidinti vertinamo turto normatyvai, o vieno ar dviejų butų name gyvenančiam vienam asmeniui dabar taikomas 90 kvadratinių metrų, daugiabutyje – 60 kvadratinių metrų būsto ploto normatyvas.
Klaipėdos savivaldybė nuo rugsėjo pradžios gavo daugiau kaip 2,5 tūkst. prašymų – 14 proc. daugiau nei prieš metus. Savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė prognozavo, kad dėl brangstančio biokuro pareiškėjų daugės. Ji kartu įspėjo, kad skirtingų metų rodiklius reikia lyginti atsargiai, nes pasikeitė paramos sąlygos.
Šiauliuose rugsėjį gauta apie 1,7 tūkst. prašymų – 101, arba 6,5 proc., daugiau nei prieš metus. Savivaldybė pažymėjo, kad kompensacijos dydį lemia ne vien šilumos kaina: vertinamos gyventojų pajamos, faktinės šildymo išlaidos ir oro temperatūra.
Marijampolėje pateikta daugiau kaip tūkstantis prašymų, palyginti su 926 tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Augimas siekė 11,7 proc. Savivaldybė pastebi ir anksčiau kompensacijų neprašiusių pareiškėjų bei prognozuoja, kad per sezoną gavėjų gali padaugėti 15–20 proc.
Kauno mieste rugsėjį dėl kompensacijų kreipėsi 2,5 tūkst. šeimų – apie 7,6 proc. daugiau nei prieš metus. Savivaldybė pastebi, kad aktyviau prašymus teikia dirbantys gyventojai ir jaunos šeimos, dažniau pasirenkantys elektroninį būdą. Per visą 2025–2026 metų sezoną mieste pateikta 17,2 tūkst. prašymų, o kompensacijas gavo apie 11 tūkst. šeimų.
Šilumos išlaidas didina ir mokestiniai pokyčiai. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumai ir su ja susijusiam karštam vandeniui vietoje lengvatinio 9 proc. PVM taikomas standartinis 21 proc. tarifas. Rugsėjį vidutinė centralizuotos šilumos kaina be PVM siekė 8,07 cento už kilovatvalandę – 27,49 proc. daugiau nei 2025 metų rugsėjį.
Vilniuje prašymų sumažėjo, o savivaldybės terminų neilgina
Vilniuje užfiksuota priešinga tendencija. 2026 metais dėl šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų kreipėsi 15,8 tūkst. gyventojų – 9 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai buvo gauta 17,3 tūkst. prašymų.
Daugumai savivaldybių papildomų darbuotojų kol kas neprireikė. Kėdainiuose vienas prašymas vidutiniškai išnagrinėjamas per 15–30 minučių, o Šiauliuose sprendimas priimamas per 12–13 darbo dienų. Kauno mieste, Kauno rajone ir Panevėžyje prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
Gyventojai gali kreiptis visą šildymo sezoną. Jeigu jie atitinka nustatytas sąlygas ir prašymą pateikia iki sezono pabaigos, kompensacija gali būti skirta už visą sezoną.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, galimybė gauti kompensaciją nepriklauso nuo pasirinkto šildymo būdo, tačiau vertinamas gyventojų turtas. Kompensuojama normatyvines ribas atitinkanti šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžių.
Per visą 2025–2026 metų šildymo sezoną Lietuvoje prašymus dėl šildymo ir vandens kompensacijų pateikė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną, kai jų buvo 414,4 tūkst.
