Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sukritikavo partijos pasirinkimą kandidatu į Kauno merus kelti visuomenininką ir verslininką Šarūną Jasiukevičių, o dabartinis konservatorių vadovas Laurynas Kasčiūnas atkirto, kad partija sprendimus priima pati.
Jasiukevičius surinko 70 proc. balsų
Š. Jasiukevičius TS-LKD atvirus rinkimus laimėjo surinkęs 70 proc. balsavusių Kauno skyrių narių ir partijos rėmėjų balsų. Balsavimas vyko rugpjūčio 29–30 dienomis.
Teisę rinkti kandidatą turėjo apie 2 tūkst. žmonių – maždaug po tūkstantį partijos narių ir nepartinių rėmėjų. TS-LKD nariai galėjo balsuoti elektroniniu būdu, o rėmėjai turėjo atvykti į partijos būstinę.
Dėl nominacijos su Š. Jasiukevičiumi taip pat varžėsi Andrijana Filinaitė, Rokas Mickus, Audronė Baronienė ir Dainoras Lukas. Rugsėjo 2 dieną LRT skelbė, kad rinkimų laimėtojo kandidatūrą dar turės formaliai patvirtinti TS-LKD taryba.
Landsbergis įžvelgė „kultūros karo“ pavyzdį
G. Landsbergis pareiškė, kad kai kurių partijos keliamų kandidatų nuostatos yra „stipriai poliarizuojančios“. TS-LKD pasirinkimą Kaune jis pavadino ryškiu „kultūros karo“ pavyzdžiu.
Buvęs partijos vadovas teigė nustebęs, kad konservatorių kandidatu tapo anksčiau Nacionaliniam susivienijimui priklausęs Š. Jasiukevičius. G. Landsbergis taip pat sakė pasigendantis aiškesnio TS-LKD balso kritikuojant valdančiuosius.
Š. Jasiukevičius viešai kritikuoja imigracijos politiką, LGBT klausimus ir Stambulo konvenciją. Jis taip pat yra siūlęs Kauno centre besimeldžiančius musulmonus perkelti į atokesnę vietą. Šios pozicijos suteikia kontekstą G. Landsbergio kalboms apie kandidato poliarizuojančias nuostatas.
Kasčiūnas žada „tvirtą, bet jautrų konservatizmą“
Į G. Landsbergio kritiką L. Kasčiūnas atsakė: „Labai ačiū už patarimus, bet sprendžiame patys.“ TS-LKD pirmininkas taip pat pareiškė neabejojantis, kad partija Kaune pasirodys geriau negu tuomet, kai jai vadovavo G. Landsbergis.
L. Kasčiūno teigimu, TS-LKD nėra sukurta vienai rinkėjų grupei. Partijos šaknis jis siejo su Sąjūdžiu, Lietuvos valstybės atkūrimu, konservatyviąja ir krikščioniškosios demokratijos tradicija, tautine mintimi bei antikomunistiniu pasipriešinimu.
Kartu partijos pirmininkas pabrėžė, kad istorija pati savaime negali būti politinė programa, o tradicija prasminga tada, kai padeda atsakyti į dabarties klausimus ir orientuotis į ateitį. Savo politinę kryptį jis apibūdino kaip „tvirtą, bet jautrų konservatizmą“ ir tvirtino, kad modernumas neturi būti supriešinamas su kalbos, kultūros bei istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno rinkimų kampanijoje L. Kasčiūnas akcentavo miesto saugumą ir atsparumą, būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, vaikų priežiūros infrastruktūrą bei geresnes sąlygas dirbantiems tėvams.
Politologai Ignas Kalpokas ir Ainius Lašas abejojo Š. Jasiukevičiaus galimybėmis įveikti nuo 2015 metų Kaunui vadovaujantį merą Visvaldą Matijošaitį. Ekspertai pabrėžė menką kandidato ankstesnį įdirbį Kauno vietos politikoje.
Per ankstesnius savivaldos rinkimus V. Matijošaitis buvo perrinktas jau pirmajame ture. Tuometis konservatorių kandidatas Vytautas Juozapaitis liko trečias, surinkęs 9,61 proc. balsų. Eiliniai Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
