Kapitalo rinkos 2026 metais turėtų išlikti stabilios. Tokia aplinka ypač palanki ilgalaikiams ir vidutinės trukmės investuotojams, teigia investicijų valdymo bendrovės „DEMUS“ generalinis direktorius Mindaugas Liaudanskas, apžvelgęs pagrindines tendencijas, formuojančias pasaulio, Europos ir Baltijos šalių rinkas šiais metais.
Pasak „DEMUS“ vadovo, Europos Centrinio Banko prognozės rodo nuosaikų, bet tvarų ekonomikos augimą: euro zonos BVP augimas 2026 metais turėtų siekti apie 1,4%, o infliacija – 1,9%. Baltijos šalys išsiskiria dar stipresniais rodikliais – ekonomikos augimas Lietuvoje gali viršyti 3%, o darbo užmokestis visame regione turėtų augti 5–8%.
Rami makroekonominė aplinka – gera žinia investuotojams
„Šiuo metu rinkoms būdingi ramesni ir labiau nuspėjami lūkesčiai. Tai retas, bet vertingas laikotarpis, kai sprendimus galima priimti remiantis fundamentaliais veiksniais“, – pažymi Mindaugas Liaudanskas.
Stabili infliacija ir nuspėjama pinigų politika sukuria palankų pagrindą investicijoms į regionines akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą. Nors geopolitinė įtampa neišnyko, investuotojai vertina, kad ji tampa labiau nuspėjama.
Palūkanų normos greičiausiai išliks stabilios. Baltijos šalių vyriausybės skolinsis
Rinkos tikisi, kad centriniai bankai per ateinančius 12 mėnesių išlaikys dabartinį palūkanų normų lygį. Tai reiškia, kad kapitalą bus lengviau įvertinti, o lūkesčiai dėl finansinių priemonių kainų judėjimo išliks nuosaikūs.
Ypač stiprų impulsą regionui suteikia Baltijos šalių fiskalinė politika gynybos srityje. Per ateinantį dešimtmetį Lietuva, Latvija ir Estija planuoja investuoti dešimtis milijardų eurų į gynybos infrastruktūrą ir susijusias programas.
„Tai nėra trumpalaikis sprintas, o ilgalaikis maratonas, kuris sukurs obligacijų, viešojo ir privataus sektorių partnerysčių bei infrastruktūros projektų paklausą“, – sako „DEMUS“ vadovas.
Pasaulinės akcijų rinkos: augimas su rizika
Analitikų teigimu, „S&P 500“ indeksas per ateinančius dvylika mėnesių gali augti apie 9%, tačiau pagrindiniai „žinomi nežinomieji“ išlieka: technologijų sektoriaus vertinimai, dirbtinio intelekto pervertinimo rizika, itin didelė rinkos koncentracija ir geopolitiniai veiksniai.
Šiuo metu dešimčiai didžiausių „S&P 500“ bendrovių tenka apie 40% viso indekso kapitalizacijos – o tai, pasak „DEMUS“, yra aiškus signalas investuotojams peržiūrėti savo diversifikavimo strategijas.
Europos nekilnojamasis turtas įžengia į atsargaus optimizmo fazę
Po sudėtingų 2025 metų Europos komercinio nekilnojamojo turto rinka rodo atsigavimo ženklus. Mažėjanti infliacija, švelnesnė pinigų politika ir atnaujintas fiskalinis stimulas gerina investicinį klimatą.
„DEMUS“ didžiausią potencialą mato gyvenamajame nekilnojamajame turte, logistikoje, viešbučiuose ir duomenų centruose. Pastarųjų paklausą ypač skatina dirbtinio intelekto ir debesijos paslaugų plėtra, nors infrastruktūros iššūkiai riboja šį sektorių Vakarų Europoje.
Lietuvos gyvenamasis nekilnojamasis turtas: stiprūs pagrindai ir 2026 metais
Pasak M. Liaudansko, Lietuvos būsto rinka išlieka viena stipriausių regione. 2025 metais šalyje buvo įvykdyta daugiau nei 50 000 būsto sandorių – tokį rezultatą istorijoje pavyko užfiksuoti tik du kartus.
2026 metais paklausą papildomai palaikys keli veiksniai: galimybė atsiimti lėšas iš antros pakopos pensijų fondų (potencialiai į rinką įliejant apie 100 milijonų eurų nuosavo kapitalo) ir palengvintos pradinio įnašo sąlygos pirmą kartą būstą perkantiems asmenims.
„Pagrindai aiškūs – Lietuvos būsto rinka ir toliau generuos patrauklią grąžą investuotojams“, – apibendrina „DEMUS“ vadovas.
