Dirbtinis intelektas (DI) jau siūlo rekomendacijas, ką pirkti, kur keliauti ar kaip spręsti sudėtingas situacijas. Vis dėlto, perduodant vis daugiau sprendimų šiam galingam įrankiui, kyla klausimas, ar neprarandame pasirinkimo laisvės ir patys nepradedame mažiau galvoti.
Kauno technologijos universiteto (KTU) vadybos mokslų krypties doktorantas Syed Muntazir Mehdi pastebi pirmuosius vartotojų elgsenos pokyčius. Anot jo, santykis su DI sparčiai keičiasi iš „Padėk man suprasti“ į „Pasakyk man, ką daryti“. Nors tai daugeliu atvejų gali būti naudinga, kyla riba, kur baigiasi pagalba, o kur prasideda pernelyg didelis sprendimų perdavimas.
Apie tai, kaip DI formuoja pasyvesnį vartotoją ir keičia santykį tarp žmogaus, prekės ženklo ir pasirinkimo, S. M. Mehdi pasakos konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“, kuri vyks spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje.
Ar priimant sprendimus žmogus tampa nereikalingas?
S. M. Mehdi akcentuoja realų skirtumą tarp DI naudojimo mąstymo horizontui plėsti ir jo naudojimo sprendimų priėmimo etapui visiškai pakeisti. „Turiu tapti daug sąmoningesni jos atžvilgiu“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doktorantas.
Jis išskiria vieną DI ir vartotojų elgsenos aspektą, į kurį žmonės kol kas per mažai atsižvelgia – sprendimo savininkiškumas. „Daug laiko skiriame klausimui, ar DI pateikia mums teisingą rekomendaciją. Tačiau vis rečiau susimąstome, kaip nuolat gaunamos tokios rekomendacijos gali paveikti pojūtį, kad sprendimą priėmėme patys“, – sako S. M. Mehdi.
Vartotojų elgsena apima ne tik galutinį pasirinkimą, bet ir tai, kaip žmonės prie jo prieina, ko išmoksta pakeliui ir ar jaučia, kad sprendimas iš tiesų yra jų pačių. „Tai ypač svarbu, nes geri sprendimai susiję ne tik su rezultatais: jie taip pat formuoja pasitikėjimą savimi, kompetenciją ir tai, kaip žmonės supranta savo pačių pageidavimus“, – pažymi KTU doktorantas.
DI keičia mąstymo būdą
Pastaruosius kelerius metus diskusijos apie DI daugiausia sukosi apie jo galimybes: ką jis gali mums duoti, kiek laiko sutaupyti ir kiek efektyvesniais padaryti. Dabar, anot S. M. Mehdi, reikia susirūpinti tuo, kas nutiks mums, kai DI pradės vis daugiau daryti mūsų vardu.
„DI dabar gali ieškoti, lyginti, apibendrinti, rekomenduoti ir vis dažniau dalyvauti priimant sprendimus, kuriuos anksčiau žmonės priimdavo patys. Tai gali būti nepaprastai naudinga, tačiau taip pat kelia ilgalaikį susirūpinimą: jei nuolat perduosime dalį mąstymo ir sprendimų priėmimo, ar tai galėtų palaipsniui pakeisti mūsų pačių norą ar gebėjimą juos vykdyti?“, – atkreipia dėmesį KTU doktorantas.
Jis tikina, kad nors tai vis dar besiformuojanti tyrimų sritis, jau yra pakankamai tyrimų apie protinio krūvio perkėlimą (angl. cognitive offloading), per didelį pasitikėjimą ir susilpnėjusį kritinį mąstymą. Todėl klausimas jau yra aktualus.
„Svarbus pokytis tas, kad nebesirūpiname vien tuo, kiek protingas tampa DI, bet ir bandome suprasti, kokiais mąstytojais tampame naudodamiesi juo“, – teigia S. M. Mehdi.
Iššūkis rinkodaros specialistams
KTU doktorantas pažymi, kad DI vis dažniau tampa tarpininku tarp vartotojų ir prekių ženklų. Jei anksčiau klientas turėjo atlikti daugybę veiksmų, kad susidarytų nuomonę, dabar visą procesą gali sutrumpinti pokalbis su DI sistema, kuri rinką susiaurina iki kelių variantų.
„Tai labai keičia padėtį. Keičiasi tai, kur ir kaip giliai klientų sąmonėje formuojasi jų nuostatos, kaip prekių ženklai išlieka matomi ir kiek pats klientas iš tikrųjų vis dar dalyvauja lyginimo procese – tame etape, kai jis supranta, ko nori“, – sako S. M. Mehdi.
Kadangi dirbtinis intelektas vis dažniau sprendžia, ką mato klientas, keičiasi ne tik jo patirtis, bet ir pats ryšio su prekės ženklu kūrimas. „Produktas yra tai, ką perki. Prekės ženklas – tai, su kuo palaikai santykius, o santykiai nėra kuriami žmonėms – jie kuriami kartu su jais. Santykiai grindžiami tuo, ką į procesą įneša patys klientai: ką jie žino, ko nori, kaip priima sprendimus. Automatizavus visa tai, pardavimas vis tiek įvyks. Tačiau tuomet gausime klientą, kuris turi mažiau ką įnešti, ir santykius, kurių kitoje pusėje nėra jokio tikro pašnekovo. Manau, kad tai šiuo metu galbūt svarbiausias klausimas rinkodaros srityje“, – teigia KTU doktorantas.
Ateityje – daugiau aktyvių pirkėjų arba pasyvių mąstytojų
S. M. Mehdi tikina, kad nereikia apriboti DI naudojimo. Ambicingesnis iššūkis – naudoti DI taip, kad jis stiprintų žmogaus gebėjimus, o ne tiesiog pakeistų žmogaus pastangas.
„Yra daug dalykų, kuriuos galime ir turėtume drąsiai patikėti technologijoms. DI puikiai apdoroja milžiniškus informacijos kiekius, pastebi dėsningumus ir padeda mums perprasti sudėtingus procesus. Vis dėlto esminiai sprendimų priėmimo etapai turi likti mūsų pačių rankose: tik mes galime įvertinti, kas mums iš tiesų svarbu, kokius kompromisus esame pasirengę priimti ir kodėl renkamės būtent vieną, o ne kitą alternatyvą“, – teigia KTU doktorantas.
Pasak jo, sveiki santykiai su DI yra tokie, kai technologija sumažina nereikalingą kognityvinę naštą, tačiau žmogus vis tiek jaučia, kad galutinis sprendimas ir atsakomybė lieka jam.
„Šią pusiausvyrą ketinu giliau išnagrinėti savo pranešime „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“ konferencijoje. Manau, kad geriausias DI įrankis ne visada yra tas, kuris už mus mąsto daugiausiai, bet tas, kurį padeda mums mąstyti geriau“, – sako S. M. Mehdi.
Kaip jau minėta, klientai atneša ne tik pinigus, bet ir savo pageidavimus, žinias, patirtį, idėjas, vertinimus ir atsiliepimus. Daugeliu atvejų būtent šie indėliai ir yra pagrindinė vertės kūrimo dalis.
„Todėl mane sudomino, kas nutiks, kai DI pradės perimti ne tik kasdienes užduotis, bet ir dalį paties kliento indėlio. Galbūt vis dar turėsime labai aktyvius pirkėjus, bet galbūt tik daugiau pasyvių mąstytojų“, – teigia KTU doktorantas.
Konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“ spalio 15 d. vyks KTU „Santakos“ slėnyje ir internetu. Konferencijos dalyviai turės progą pažvelgti į sparčiai besikeičiantį MarTech (angl. Marketing Technology) pasaulį, išgirsti profesionalų įžvalgas ir patarimus.
