Ar Lietuvos ir Europos Sąjungos atsakas į Rusijos istorinių faktų manipuliavimą ir dezinformaciją yra pakankamas? Kaip stiprinti visuomenės atsparumą faktų iškraipymui, istorikai ir informacinio karo ekspertai ieškos atsakymų Plungėje, Mykolo Oginskio dvaro žirgyne spalio 22 d. 14 val. Klaipėdos universitetas (KU) kviečia į šią diskusiją, kuri yra viena iš viešų renginių, skirtų artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
„Rusijos valdžios ir rusų vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje yra didžiausi Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kokius veiksmus Lietuva galėtų inicijuoti, siekdama kovoti su iš Rusijos skleidžiamu istorijos klastojimu? Šie klausimai, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, ne tik Rytų Europoje vis dar laukia atsakymo“, – sako diskusijos moderatorius, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis.
Istorikas atkreipia dėmesį į Rusijos skleidžiamus iškraipymus, susijusius su Baltijos šalių gyventojų patirtimis sovietų ir nacistinės Vokietijos okupacijų laikotarpiu, Holokaustu ir jo vykdytojais bei ginkluotu partizaniniu pasipriešinimu. Kaip atsverti tokius bandymus perrašyti istoriją – vienas būsimo susitikimo klausimų.
Diskusijoje „Ar Lietuva ir Europos Sąjunga daro pakankamai, siekdamos atsverti Rusijos vykdomą istorinių faktų manipuliavimą ir dezinformaciją?“ bus nagrinėjama, kaip istorinė atmintis tampa politinės įtakos priemone. Dalyviai aptars Antrojo pasaulinio karo atminties politizavimą, sovietinės praeities vertinimus ir Kremliaus pastangas pasitelkti istoriją savo veiksmams pateisinti.
Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys pabrėžia, kad manipuliavimu praeitimi siekiama paveikti ir šiandienos sprendimus.
„Rusija manipuliavimą istorija pavertė karo ginklu. Ginklu, kuris naudojamas ne tik propagandai ir dezinformacijai, bet ir tiesiogiai taikomas kaip (ne)teisinis įrankis bauginti Lietuvos istorikus ir valstybės tarnautojus, siekiant paveikti jų priimamus sprendimus istorijos ir kultūros paveldo srityje“, – sako E. Papečkys.
Istorikas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius akcentuoja, kad atsakas į istorijos klastojimą turi remtis faktais ir sąžiningu praeities pažinimu.
„Kovai su istorijos iškraipymu netinka nei atsakomasis istorijos iškraipymas, nei propaganda. Tiesa pasiekiama tik per faktų visumos analizę ir sąžiningą dialogą“, – pabrėžia dr. A. Kasparavičius.
Apie Lietuvos atsaką į Rusijos informacinį karą, galimybes atremti istorijos klastojimą ir stiprinti visuomenės atsparumą kalbės politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Nerijus Maliukevičius. Dėmesio bus skirta ir Vakarų Lietuvai bei Klaipėdos regionui, kuriam šie klausimai aktualūs dėl daugiakultūrės istorijos ir artumo Kaliningrado sričiai.
Plungėje vyksiantis susitikimas – vienas iš KU organizuojamų renginių, įsiliejančių į visoje Lietuvoje vykstančią viešų diskusijų, debatų ir paskaitų programą. Ji skirta artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Programoje Klaipėdos universiteto mokslininkai ir ekspertai kartu su Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetų akademine bendruomene ir regionų gyventojais aptaria Lietuvai svarbius Europos klausimus, keičiasi argumentais ir ieško bendro sutarimo.
Diskusija vyks spalio 22 d., ketvirtadienį, 14 val. Mykolo Oginskio dvaro žirgyne (Parko g. 5, Plungė). Dalyvauti kviečiami Plungės ir aplinkinių rajonų gyventojai, švietimo bei kultūros bendruomenių atstovai ir visi, kuriems rūpi istorijos pažinimas bei visuomenės atsparumas dezinformacijai.
