Dažnas lietuvis vasarą pasinaudoja proga atrasti naujas turizmo galimybes ir leistis į ilgesnes keliones Lietuvoje ar po kaimynines regiono šalis. Tačiau būtent vasarą padaugėja rizikų, kurias vairuotojai linkę nuvertinti, parodė draudikų atliktas tyrimas. Nors prieš išvykstant dažniausiai rūpinamasi automobilio technine būkle, ne mažiau svarbūs ir žmogiškieji veiksniai – vairuotojo dėmesys, reakcijos laikas bei bendra savijauta.
Netikėtas pavojus – akinanti saulė
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė šalies vairuotojų yra patekę į situacijas, kai dėl akinančios saulės trumpam prarado matomumą vairuodami. Nors tai dažniausiai trunka vos kelias sekundes, tiek laiko pakanka nepastebėti staiga stabdančio automobilio, dviratininko kelyje, pėsčiojo ar netikėtos kliūties.
„Net kelių sekundžių matomumo praradimas vairuojant gali turėti rimtų pasekmių. Tyrimai rodo, kad saulės akinimas apsunkina gebėjimą pastebėti kitus eismo dalyvius, blogina atstumo bei greičio vertinimą ir lėtina reakciją. Važiuojant 50 km/val. greičiu, per dvi sekundes automobilis nuvažiuoja beveik 30 metrų, todėl net trumpas dėmesio praradimas gali tapti kritinis“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Anot eksperto, rizika ypač išauga saulėtekio ir saulėlydžio metu. Todėl prieš ilgesnę kelionę ir jos metu verta nuolat užtikrinti, kad priekinis automobilio stiklas būtų švarus, naudoti kokybiškus akinius nuo saulės ir automobilio skydelį nuo saulės, o suprastėjus matomumui – nedelsiant sumažinti greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.
Kodėl svarbu daryti pertraukas
Dar viena tendencija, kurią atskleidė gyventojų tyrimas – vairuotojai yra linkę vairuoti ilgus atstumus be sustojimų. Net 55 proc. vairuotojų nurodo kartais vairuojantys ilgiau nei tris valandas be pertraukos. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniau taip elgiasi vairuotojai vyrai.
Pasak G. Petriko, nuovargis ir dėmesio trūkumas yra vienos iš klastingiausių rizikų, nes vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes.
„Vairuotojas prie nuovargio pripranta palaipsniui, todėl ne visada pastebi, kad jo reakcija lėtėja, silpnėja koncentracija ar blogėja gebėjimas priimti sprendimus. Ilgai vairuojant mažėja dėmesio koncentracija, lėtėja reakcija, tampa sudėtinga įvertinti atstumus ir pavojingas situacijas“, – sako ekspertas.
Pasak jo, didžioji dalis mieguistumo sukeltų avarijų įvyksta tiesiose kelio atkarpose, greitkeliuose ir magistralėse, kai nėra intensyvaus eismo, o aplinka gana monotoniška.
„Dažnai vairuotojai mano, kad užteks garsiau pasileisti muziką ar atsidaryti langą. Vis dėlto efektyviausia priemonė išlieka reguliarios poilsio pertraukos. Rekomenduojama sustoti bent kas dvi valandas, trumpai pasivaikščioti, atsigaivinti vandeniu ir leisti akims pailsėti nuo nuolatinės įtampos. Tokios pertraukos padeda atkurti budrumą ir koncentraciją, sumažinti fizinį nuovargį bei raumenų įtampą, pagerinti reakcijos laiką“, − sako G. Petrikas.
Nenumokite ranka į avalynę
Transporto žalų ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną dažnai nuvertinamą aspektą – tinkamą vairuoti avalynę. Vasarą, ypač esant pajūryje arba prie kitų vandens telkinių, daugelis renkasi šlepetes ar atvirus sandalus, tačiau toks pasirinkimas prie vairo gali tapti papildoma rizika. G. Petrikas pabrėžia, kad kai kuriose šalyse vairavimas avint šlepetes netgi laikomas neatsargiu elgesiu, už kurį gali būti skiriama bauda.
„Šlepetės gali nuslysti, užstrigti po pedalais ar trukdyti tiksliai valdyti automobilį. Nors tokios situacijos atrodo mažai tikėtinos, kritiniu momentu jos gali lemti brangiai kainuojančias sekundes. Vairuojant rekomenduojama rinktis tvirtą, uždarą avalynę, kuri užtikrina gerą pėdos atramą ir leidžia patogiai kontroliuoti pedalus“, – atkreipia dėmesį draudimo ekspertas.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
