Pasauliniai naftos kainų šuoliai, auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energetikos transporterių – dar kartą pabrėžia, kad energetinis saugumas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Tormoinžinerijos alumnas Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (angl. IEA), pažymi, kad tokie geopolitiniai sukrėtimai skaudžiai paveikia nuo importo priklausomas valstybes, įskaitant Lietuvą.
IEA ataskaitose vis dažniau akcentuojama, kad pasaulis susiduria su precedento neturinčiu energetinio saugumo grėsmių spektru: nuo naftos ir dujų tiekimo sutrikimų iki kibernetinių atakų ir klimato ekstremumų.
Lietuvai tai – ne teorinis scenarijus
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transportavimo taškų. 2025 m. per jį keliavo 25 proc. pasaulinės jūra gabenamos naftos eksporto ir 20 proc. suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto. Bet kokie trikdžiai šiame regione akimirksniu atsispindi pasaulinėse energijos kainose, Lietuvai reikšdami didesnes degalų ir energijos kainas, augančius logistikos kaštus ir papildomą spaudimą ekonomikai.
Ekspertas pabrėžia, kad tokios krizės aiškiai parodo būtinybę diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. Lietuva jau žengė reikšmingų žingsnių šia kryptimi: investicijos į tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikavimą, atsinaujinančiąją energetiką ir elektros tinklų stiprinimą gerokai sumažino šalies pažeidžiamumą pasaulinių energijos krizių akivaizdoje.
Tai ypač išryškėjo po 2022 m. energetikos krizės, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje Europoje smarkiai išaugo dujų kainos. Klaipėdos SGD terminalas padėjo Baltijos šalims išvengti dar didesnių pasekmių, o šiandien Lietuva laikoma viena sparčiausiai energetinį atsparumą stiprinančių šalių regione. Kritiniu žingsniu tapo ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su Europa bei atsijungimas nuo BRELL sistemos, sustiprinęs regiono energetinę nepriklausomybę ir sumažinęs geopolitinių grėsmių poveikį.
Krizė skatina spartesnį pokytį
Paradoksalu, tačiau dabartinė energetikos krizė gali tapti postūmiu spartesnei energetikos transformacijai, kaip tai nutiko po 1970-ųjų naftos krizės, kuri paspartino energetinio efektyvumo ir branduolinės energijos plėtrą bei paskatino šalis įkurti IEA.
IEA ataskaita rodo, kad 2025 m. saulės energija buvo didžiausias energijos tiekimo augimo šaltinis, patenkinęs daugiau nei 25 proc. papildomos pasaulio energijos paklausos. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai modernus atsinaujinantis šaltinis sudarė didžiausią pasaulinės energijos paklausos augimo dalį. Saulės, vėjo, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai kartu su branduoline energija patenkino beveik 60 proc. pasaulinės energijos paklausos augimo.
Gegužę išleistoje ataskaitoje IEA taip pat teigia, kad elektromobilių pardavimai visame pasaulyje 2025 m. išaugo 20 proc., viršydami 20 milijonų. Tai reiškia, kad ketvirtadalis visų parduotų naujų automobilių 2025 m. buvo elektriniai. Europoje augimas buvo sparčiausias tarp pagrindinių elektromobilių rinkų – čia pardavimai išaugo daugiau nei 30 proc. ir pasiekė 28 proc. visų naujų pardavimų.
Lietuvai tai itin aktualu – spartus vietinės elektros gamybos bei elektromobilių pardavimų augimas mažina priklausomybę nuo pasaulinių kuro rinkų svyravimų. Kuo daugiau energijos pasigaminame vietoje ir kuo mažiau kuro sunaudojame, tuo mažesnį poveikį mums turi geopolitiniai šokai kaip Hormūzo krizė.
Kokios ateities prognozės ir kam reikėtų ruoštis Lietuvai?
Tarptautinės energetikos agentūros prognozės „World Energy Outlook 2025“ rodo, kad spartesnė atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra gali prisidėti prie ilgalaikio energetinio saugumo. Saulės ir vėjo energetika pasaulyje auga rekordiniais tempais, o Lietuva jau yra viena iš pasaulio lyderių pagal atsinaujinančios elektros gamybos augimo spartą. Plėtojami jūrinės vėjo energetikos projektai ir elektros kaupimo sprendimai ateityje turėtų dar labiau sumažinti priklausomybę nuo pasaulinių naftos rinkų svyravimų.
Prognozuojama, kad jūrinio vėjo elektros energijos gamybos kiekis pasaulyje, atsižvelgiant į dabarties tendencijas, iki 2035 m. išaugs 6 kartus. Tačiau jūrinis vėjas reikalauja didelių investicijų, pastovių politikos sistemų, palaikančių jo vystymą, bei regioninio bendradarbiavimo. IEA taip pat prognozuoja, kad iki 2035 m. baterijų kaupiklių pajėgumai globaliu mastu išaugs beveik 10 kartų ir taps neatsiejama patikimos elektros energijos sistemos dalimi.
Krizė skatina elektrifikaciją
Nors Hormūzo krizė atskleidė daug pasaulio energetikos silpnųjų vietų, ji nėra tokia unikali. Praeityje yra buvę ne viena krizė, pavyzdžiui, aštuntojo dešimtmečio naftos krizės, kurios sukėlė ekonominius sunkumus, bet kartu ir lėmė spartius pasaulio energetikos sistemų pokyčius. Nuo 1975 m. iki 1985 m. ES branduolinės energijos pajėgumai išaugo 80 GW, o Prancūzijoje parduotų automobilių efektyvumas padidėjo 20 proc. Dėl 2022 m. dujų krizės ES dabar pasiruošusi iki 2027 m. pašalinti visas rusiškas dujas iš savo energetikos sistemos – tai didelis pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. Rusija buvo didžiausia ES dujų tiekėja.
Dabartinė krizė jau gerina elektros technologijų konkurencingumą: elektromobilių pardavimai regione per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius išaugo apie 30 proc., o gyvenamųjų namų šilumos siurblių pardavimai 11-oje pagrindinių Europos rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją, 2026 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 17 proc. ES elektrifikacija yra galimybė apsaugoti vartotojus nuo ilgos energetikos krizės padarinių, kartu užtikrinant, kad energetikos sistemos būtų atsparesnės būsimiems sukrėtimams. Lietuva yra dešimta šalis ES pagal geriausią elektromobilių atsiperkamumą, lyginant jų konkurencingumą su vidaus degimo variklių automobiliais.
