Atšilus orams, žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje, tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės, platinančios pavojingas ligas, tarp kurių – erkinis encefalitas. „Hila“ šeimos gydytoja Inga Brežinskienė įspėja, kad ligos pradžia gali būti klastinga ir priminti paprastą peršalimą.
Klaidinantys pirmieji simptomai
Gydytojos teigimu, pirmoji erkinio encefalito fazė gali būti panaši į lengvą virusinę infekciją. Pacientai jaučia nedidelį karščiavimą, bendrą silpnumą, galvos skausmą, raumenų maudimą ar nuovargį. Dažnai šie simptomai yra ignoruojami arba gydomi savarankiškai, klaidingai manydami, kad tai tik peršalimas.
I. Brežinskienė teigia, kad pirmoji fazė trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
„Simptomai šiuo laikotarpiu nėra specifiniai, todėl žmonės juos palaiko įprastu negalavimu ir nesusieja su erkės įkandimu. Po šios fazės dažnai juntamas trumpalaikis pagerėjimas, trunkantis kelias dienas. Tačiau tai apgaulingas laikotarpis – liga neretai pereina į antrąją, pavojingesnę stadiją, pažeidžiančią centrinę nervų sistemą“, – sako „Hila“ šeimos gydytoja.
Ilgalaikiai padariniai žmogaus sveikatai
Antrojoje ligos stadijoje simptomai tampa ryškesni ir pavojingesni. Gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir kiti aliaruojantys simptomai. Sunkiais atvejais gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai, tokie kaip kalbos, sąmonės, koordinacijos sutrikimai, nevalingas drebulys, traukuliai ar net paralyžius.
Gydytojos teigimu, trečioji fazė dažniausiai pasižymi rankų arba pečių juostos raumenų susilpnėjimu. Visi simptomai pasireiškia praėjus 3-30 dienų po užkrato patekimo į organizmą.
„Erkinį encefalitą itin svarbu nustatyti laiku, nes net ir pasveikus gali išlikti ilgalaikiai padariniai – nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, atminties, dėmesio koncentracijos ar miego sutrikimai, kurie reikšmingai blogina žmogaus darbingumą ir gyvenimo kokybę“, – pažymi „Hila“ gydytoja I. Brežinskienė.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuriai specifinio gydymo nėra – taikomas tik simptominis gydymas ir paciento būklės stebėjimas. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys skiriamas ligos prevencijai.
Efektyviausia apsauga – skiepai
Specialistė primena, kad erkės suaktyvėja vos tik orams atšilus, todėl rizika užsikrėsti atsiranda anksčiau. Gydytojos teigimu, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Visgi svarbu žinoti, kad po skiepų imunitetas susiformuoja tik pabaigus pilną skiepijimo planą.
„Gyventojams rekomenduojame nedelsti ir laiku pasirūpinti tiek savo, tiek artimųjų apsauga nuo erkių. Skiepai nuo erkinio encefalito yra saugi ir veiksminga apsauga – jų efektyvumas siekia daugiau nei 96 proc. Pasiskiepyti geriausia ankstyvą pavasarį, dar prieš prasidedant aktyviam erkių sezonui“, – pažymi I. Brežinskienė.
Vakcinacija rekomenduojama tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Prieš skiepijimą svarbu informuoti gydytoją apie esamas ligas, alergijas ar vartojamus vaistus. Vizitą skiepui „Hila“ šeimos medicinos centre galima patogiai derinti su profilaktiniu apsilankymu pas savo šeimos gydytoją arba atvykti atskirai tik skiepui – tokiu atveju iš anksto registruotis nereikia.
Gydytoja taip pat rekomenduoja laikytis individualių apsaugos priemonių nuo erkių: leidžiant laiką gamtoje dėvėti šviesius, prie kūno priglundančius drabužius, kuo labiau pridengiančius odą, naudoti repelentus, vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės bei vaikščiojimo tarp aukštų žolių, o grįžus namo kruopščiai apžiūrėti kūną, persivilkti drabužius ir patikrinti iš lauko sugrįžusius gyvūnus. Pastebėjus nerimą keliančius signalus, būtina neatidėliojant kreiptis į gydytojus.
