Šią savaitę Europos Komisija pristatė du esminius komunikatus, brėžiančius politikos gaires kultūros, žiniasklaidos ir demokratijos srityse. Dokumentai „Kultūros kompasas Europai“ ir „Europos demokratijos skydas“ pabrėžia strateginę kultūros ir laisvos žiniasklaidos svarbą Europos Sąjungos atsparumui, konkurencingumui ir vertybėms.
Komunikate „Kultūros kompasas Europai“ Europos Komisija pripažįsta, kad, nepaisant pažangos, ES iki šiol trūko „į ateitį orientuotos strateginės sistemos, kuri nuosekliai įtrauktų ir iškeltų kultūros vaidmenį politikos formavimo procese“.
Naujasis dokumentas pateikia viziją „Europa kultūrai, kultūra Europai“. Tai reiškia dvejopą įsipareigojimą: viena vertus, įtvirtinti kultūrą kaip pagrindinį matmenį visose susijusiose ES politikos srityse, pripažįstant jos esminę, visuomeninę ir ekonominę vertę, kita vertus, įtraukti Europos kultūros įvairovę ir paveldą stiprinant demokratijos atsparumą, socialinę sanglaudą, žmonių gerovę ir ES konkurencingumą.
Komunikate pabrėžiama, kad kultūros sektoriai Europoje sukuria apie 199 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir juose dirba 7,9 mln. žmonių. Taip pat pažymima, kad 87 proc. europiečių sutinka, jog dalyvavimas kultūroje gerina jų emocinę ar fizinę savijautą.
Siekiant šių tikslų, numatomos keturios pagrindinės veiklos kryptys: ES puoselės europines vertybes ir kultūrines teises; įgalins menininkus ir kultūros specialistus; remsis kultūra ir paveldu, siekdama tapti konkurencingesne, atsparesne ir vientisesne; dar labiau skatins tarptautinių kultūrinių ryšių plėtrą. Tarp svarbiausių numatomų veiksmų yra pasiūlymai parengti „ES menininkų chartiją“, skirtą sąžiningoms darbo sąlygoms sektoriuje užtikrinti, pristatyti dirbtinio intelekto strategiją kultūros ir kūrybiniams sektoriams bei parengti ES gaires dėl kultūros, sveikatos ir gerovės.
Antrasis pristatytas komunikatas – „Europos demokratijos skydas“ yra skirtas Europos demokratijos atsparumui stiprinti, ypatingą dėmesį skiriant žiniasklaidos sričiai. Pabrėžiama, kad ES demokratija patiria tiek vidinį, tiek išorinį spaudimą, ypač iš autoritarinių režimų, kurie naudoja agresyvias taktikas, įskaitant užsienio vykdomą informacijos manipuliavimą ir kišimąsi bei dezinformaciją. Šios atakos dažnai nukreiptos į laisvą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę, siekiant pakirsti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.
Taip pat pripažįstama, kad žiniasklaidos sektorius susiduria su ekonominiais, struktūriniais ir konkurenciniais iššūkiais dėl skaitmenizacijos, dėl vietinės žiniasklaidos silpnėjimo, ypač regionuose atsiranda vadinamųjų „naujienų dykumų“, o žurnalistai vis dažniau susiduria su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP).
Kaip atsaką komunikatas numato priemones, skirtas stiprinti demokratines institucijas ir laisvą bei nepriklausomą žiniasklaidą. Tarp svarbiausių veiksmų žiniasklaidos atsparumui stiprinti numatoma įgyvendinti Žiniasklaidos atsparumo programą nepriklausomai žurnalistikai ir žiniasklaidos priemonių raštingumui remti, stiprinti žurnalistų saugumo priemones, didinti paramą vietos žiniasklaidai per programą „Kūrybiška Europa“ bei remti nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistus už ES ribų, taip pat įsteigti naują svarbią instituciją – Europos demokratijos atsparumo centrą.
Kultūros ministerija analizuos Europos Komisijos pateiktas gaires ir numatomus strateginius veiksmus, rengdama nacionalines strategijas ir planuodama būsimus darbus.
Su Europos Komisijos komunikatais galima susipažinti čia: 1; 2.
