Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius pabrėžė, kad milijardinės investicijos į gynybą Europoje nebus pakankamos saugumui užtikrinti be universitetuose gimstančių idėjų. Spalio 16 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame renginyje, kurį organizavo Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Didžiosios universitetų chartijos observatorija, EK narys kalbėjo apie universitetų vaidmenį formuojant Europos ateitį. Jis pasidalino asmenine istorija, kodėl sovietmečiu pasirinko fizikos studijas, nors jį traukė humanitariniai mokslai. Jo tėvas, patyręs sovietinio režimo spaudimą, patarė rinktis gamtos mokslus, nes juose „nėra ideologijos“. Ši patirtis iliustruoja, kaip politinė santvarka galėjo nulemti studijų kryptis, tačiau A. Kubilius pabrėžė, kad net totalitarinės diktatūros nesugebėjo sunaikinti mokslo ir tiesos.
A. Kubilius išskyrė tris XXI amžiaus svarbiausias inovacijų sritis: dirbtinį intelektą, kosmosą ir gynybą. Jis teigia, kad universitetai yra šių pokyčių iniciatoriai, o ne tik stebėtojai. Didėjant gynybos finansavimui Europoje, EK narys perspėjo, kad vien pinigų nepakaks. „Nebus materialaus „didžiojo sprogimo“ gynyboje be intelektinio „didžiojo sprogimo“. Esame priklausomi nuo savo universitetų“, – pabrėžė jis. Kaip pavyzdį jis pateikė Europos saugumo tarybos idėją, kuri prieš tapdama politiniu siūlymu, buvo svarstoma akademinėje bendruomenėje. „Tai, ką tyrinėjate šiandien, rytoj taps Europos politika“, – kreipdamasis į mokslininkus sakė A. Kubilius. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos saugumas priklauso ne tik nuo inžinierių ir technologų, bet ir nuo humanitarinių, socialinių bei ekonomikos mokslų tyrėjų, gebančių analizuoti visuomenės procesus ir politinių sprendimų pasekmes.
Dirbtinio intelekto plėtra kelia naujus iššūkius švietimui ir reikalauja iš universitetų permąstyti mokymo metodus ir būsimų specialistų gebėjimus. A. Kubilius kėlė klausimus, ar dirbtinis intelektas yra švietimo sąjungininkas, ar grėsmė, ir kaip užtikrinti žmogaus kontrolę technologijų atžvilgiu. Jis taip pat paminėjo ES kosmoso programas „Galileo“ ir „Copernicus“, kurių technologijos ir duomenys naudojami įvairiose srityse, nuo navigacijos iki klimato kaitos stebėsenos. Be technologinių žinių, universitetai turėtų ruošti visuomenę praktiniams iššūkiams, tokiems kaip pirmosios pagalbos mokymai ir atsparumas dezinformacijai.
Šios įžvalgos buvo išsakytos MRU ir Didžiosios universitetų chartijos observatorijos organizuotame metiniame renginyje. Ceremonijoje prie Chartijos prisijungė 15 universitetų, įskaitant tris iš Ukrainos, kas pabrėžė akademinės laisvės svarbą, ypač karo sąlygomis. A. Kubilius teigė, kad universitetai yra viena atspariausių institucijų, išgyvenusi karus ir diktatūras. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinė Europa tikisi iš universitetų ne tik gebėjimo išlikti, bet ir nepriklausomos minties, mokslinių tyrimų ir kritinių įžvalgų, kurios padėtų priimti svarbius sprendimus. EK nario teigimu, laisvų universitetų kuriamos idėjos gali lemti ne tik atskirų žmonių ateitį, bet ir visos Europos saugumą.
