Fotografavimo procesas – nustatymai, technika ir kūryba

Vladas Dobrovolskis – profesionalus fotografas, dėstytojas ir praktikas, per daugelį metų sukaupęs vertingos patirties fotografuojant įvairius renginius, tarp jų ir koncertus. Savo darbe jis puikiai žino, kaip suderinti techniką su kūrybiškumu, net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Šiame straipsnio ciklo etape Vladas dalinasi praktiniais patarimais, kaip valdyti fotoaparatą koncerto metu ir kur slypi gero kadro paslaptis.

Fotoaparato nustatymai – kaip nepraleisti svarbiausio momento

Fotografuodamas koncertą esi tarsi dirigentas, valdantis savo fotoaparatą kaip instrumentą. Kiekvienas nustatymas – išlaikymas, diafragma, ISO – turi būti subalansuotas ir pritaikytas akimirkai. Nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems koncertams, todėl būtina išmokti greitai prisitaikyti.

Išlaikymas – kaip „pagauti“ judesį

Koncertuose veiksmas vyksta be perstojo. Vieną akimirką atlikėjas stovi ramiai prie mikrofono, kitą – jau šoka scenoje ar šuoliuoja link publikos. Tavo tikslas – nepražiopsoti nė vieno momento. Tam padeda teisingas išlaikymo pasirinkimas.

Trumpesnis išlaikymas (nuo 1/250 sek. ir greitesnis) leidžia „sustingdyti“ judesį ir išvengti sulietų kadrų. Tai puikus pasirinkimas energingiems momentams, kai scena tiesiog verda. Tačiau jei nori šiek tiek atmosferos ir šviesos žaismų, verta pabandyti ir ilgesnius išlaikymus (1/60–1/125 sek.). Jie įneš lengvo judesio įspūdį, kuris nuotraukoms suteiks gyvumo.

Svarbiausia – nuolat stebėti situaciją. Koncerto metu gali prireikti keisti išlaikymą net keliolika kartų, priklausomai nuo dainos tempo ar apšvietimo pokyčių.

Diafragma – žaidimas su šviesa ir ryškumu

Mažai šviesos, daug judesio ir nuolat besikeičiantys spalviniai akcentai – tai klasikinė koncertų fotografijos situacija. Todėl diafragma čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Kuo platesnė diafragma (pvz., f/1.8 ar f/2.8), tuo daugiau šviesos pasiekia jutiklį ir tuo mažesnė rizika, kad nuotrauka bus per tamsi.

Plati diafragma taip pat padeda išskirti pagrindinį objektą iš fono, suteikdama gražų suliejimo efektą. Tai ypač naudinga, kai scenoje daug elementų ar ryškių šviesų, kurios gali blaškyti dėmesį.

Tačiau reikia nepamiršti, kad itin atvira diafragma mažina ryškumo zoną, todėl fokusavimas turi būti itin tikslus. Jei atlikėjas juda greitai, verta apsvarstyti šiek tiek uždaresnę diafragmą (pvz., f/3.2 ar f/4), kad būtų daugiau „saugumo“.

ISO – triukšmas ar gelbėtojas?

Aukštas ISO koncertų fotografijoje dažnai neišvengiamas. Tamsiose salėse ar neryškiame apšvietime tenka kilstelėti ISO iki 3200, 6400 ar net daugiau. Tai leidžia išlaikyti greitą išlaikymą ir pakankamą diafragmos atvirumą, tačiau kartu įneša triukšmo.

Svarbiausia – suprasti, kiek tavo fotoaparatas „laiko“ didelius ISO be didelių kokybės praradimų. Šiuolaikiniai modeliai dažnai puikiai susitvarko net ir su itin aukštais jautrumo lygiais, o triukšmo valdymo programos padeda vėliau sumažinti nepageidaujamus grūdėtumus.

Vis dėlto, geriausias patarimas – nesibaiminti triukšmo. Geriau turėti šiek tiek „grūdėtą“, bet emociškai stiprią ir ryškią nuotrauką nei tamsų, neišraiškingą kadrą.

Fotografavimo technikos ir patarimai scenoje

Kaip rasti geriausią kampą?

Kampas – tai ne tik fizinė pozicija, bet ir tavo matymo kampas į renginio atmosferą. Geras fotografas nestovi vietoje. Jis nuolat juda, ieško, analizuoja.

Geriausi rezultatai pasiekiami eksperimentuojant. Kartais netikėčiausi rakursai – iš šono, nuo scenos pakylos, iš balkono ar net pro publikos rankų jūrą – duoda stipriausią rezultatą. Neapsiribok tik klasikiniu vaizdu „iš priekio į sceną“. Ieškok emocijos, šviesos žaismo, unikalaus momento.

Svarbu ir atidumas detalėms. Stebėk, kaip krenta šviesa, kur labiausiai atsiskleidžia atlikėjo emocija, kaip juda publika. Geriausi kadrai gimsta ten, kur technika ir kūryba susitinka pusiau improvizacijos būdu.

Kada verta rizikuoti su ilgu išlaikymu?

Nors koncertuose dažniausiai dominuoja trumpi išlaikymai, kartais verta eksperimentuoti ir su ilgesniais. Ypač lėtesnėse dainose, atmosferiniuose momentuose ar ten, kur svarbi šviesos dinamika.

Ilgas išlaikymas leidžia perteikti judesį, sukurti įdomius šviesos takus ar pabrėžti koncerto energiją ne statiškai, o per judėjimą. Tai jau meninis sprendimas, kuriam reikia drąsos ir bandymų.

Fokusavimas tamsoje – kaip nepamesti atlikėjo?

Blogas apšvietimas ir greitas judesys – klasikinis fokusavimo košmaras. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą fokusavimo režimą ir techniką.

Vieno taško fokusavimas į atlikėjo veidą ar akis dažniausiai yra geriausias sprendimas. Jei automatinis fokusas stringa, verta pereiti prie rankinio arba naudoti „pre-fokusavimą“ – nustatyti fokusą į tam tikrą scenos vietą ir laukti, kol atlikėjas ten pateks.

Svarbiausia – kantrybė ir budrumas. Ir, žinoma, praktika.