Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai vis dažniau peržengia laboratorijų ribas ir tampa svarbiu įrankiu kultūros paveldo, istorijos bei inovacijų sinergijoje. Naujosios technologijos ne tik plečia mokslo galimybes, bet ir atveria naujus kelius geriau suprasti praeitį. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliktas tyrimas, parodęs, kad medžio kūriniai gali atskleisti ne tik istorinę, bet ir genetinę informaciją.
Į VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkus kreipėsi M. K. Čiurlionio muziejaus atstovai, prašydami nustatyti, iš kokios medžių rūšies žievės buvo padaryta senovinė skulptūra „Priespauda“.
Šias skulptūras 1940 m. menininkė pagamino iš Kauno miesto Ulmus spp. rūšies medžių žievės, siekdamas pagerbti 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją laisvės kovotojus.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė optimizavo standartinius DNR išskyrimo iš negyvos medienos protokolus ir panaudojo rūšiai specifinius DNR žymenis bei turimą referencinę DNR biblioteką.
„Šiame projekte pirmasis svarbus atradimas buvo sėkmė išgauti kokybišką DNR iš skulptūros sausos žievės vidinių audinių. Antra, Bayesio genetinis priskyrimas, pagrįstas 7 branduolinės DNR-SSR lokusais su 95 % tikimybe atmetė Ulmus leavis ir nurodė 49 % tikimybę, palyginti su 4 % tikimybe Ulmus glabra. Šie rezultatai atveria naujas galimybes senovinių medienos DNR tyrimuose (aDNA), pavyzdžiui, medžių rūšių ar net medienos produkto kilmės vietos identifikavime“, – sako prof. dr. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius.
