Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose kovą gerokai padidino rinkų svyravimus ir energijos kainas. Kartu daugėja klausimų, ar tai turės didesnės įtakos infliacijai bei Europos centrinio banko (ECB) sprendimams. Ko investuotojams tikėtis artimiausiu metu, pasakoja „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys.
Rinkos reaguoja santūriai
Nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos, finansų rinkų reakcija kol kas išlieka gana ribota. Nuo vasario pasaulio akcijų indeksas MSCI ACWI smuktelėjo apie 4.5 proc., matuojant eurais. Nors Europos Stoxx 600 indeksas krito apie 8.5 proc., gerai diversifikuotų investicinių portfelių vertę padėjo apsaugoti santykinai geresni JAV akcijų rezultatai bei apie 2 proc. euro atžvilgiu sustiprėjęs doleris. Obligacijų pajamingumai pakilo pakankamai nežymiai. 10 metų Vokietijos valstybės obligacijų pajamingumas padidėjo 30 bazinių punktų ir pasiekė 3 proc.
„Konfliktas kol kas vertinamas kaip potencialiai trumpalaikis, vis dėlto, išaugęs neapibrėžtumas pamažu jau veikia turto kainas. Didžiausias nežinomasis šiuo metu yra konflikto trukmė. Ilgiau užsitęsusi įtampa ir uždarytas Hormuzo sąsiauris paveiktų labiau tiek infliaciją, tiek ekonomikos augimą, o kartu nulemtų ir ECB sprendimus. Vis dėlto, kol kas vyrauja lūkestis, kad EURIBOR palūkanų norma šių metų pabaigoje gali pakilti nežymiai, iki 2,5 proc.“, – pasakoja G. Dirkstys.
Didelių pokyčių laukti anksti
Nors energijos kainų šuoliai galėtų padidinti ateities infliacijos lūkesčius, esminių pokyčių dabartinėje rinkoje kol kas dar nematyti. Finansinių instrumentų kainodara rodo, kad euro zonos infliacija per artimiausius metus galėtų padidėti maždaug iki 3 proc., tačiau reikšmingo ekonomikos sulėtėjimo kol kas nesitikima. Nepaisant trumpalaikės aukštesnių naftos ir dujų kainų įtakos, duomenų, rodančių įtaką struktūriniam pagrindinės infliacijos augimui, euro zonoje dar nėra.
„Nors dalis rinkos dalyvių jau pradeda diskutuoti apie galimą ECB bazinių palūkanų normų didinimą, „Bloomberg“ atliktos apklausos rodo, kad tokių lūkesčių kol kas laikosi tik nedidelė dalis ekonomistų. ECB priima sprendimus vadovaudamiesi ilgalaikėmis projekcijomis, o ne trumpalaikiais rinkų svyravimais, o konflikto trukmę ir įtaką ekonomikai nulems JAV ir Irano noras siekti kompromiso. Nors neapibrėžtumas išaugo, nepataisoma žala dar nepadaryta. Dauguma linkę manyti, kad energijos kainų svyravimai bus laikini, dėl to ir ECB palūkanų normų trajektorija išlieka gana atsargi“, – sako G. Dirkstys.
Pataria išlaikyti ilgalaikę strategiją
Ekspertas pabrėžia, kad tiek pradedantiems, tiek patyrusiems investuotojams svarbiausia išlaikyti nuoseklumą ir discipliną. Emociniai sprendimai, priimami reaguojant į trumpalaikes naujienas ar rinkos svyravimus, dažniausiai tampa didžiausia investuotojų klaida.
„Žvelgiant istoriškai, rinkų svyravimai dažnai yra galimybė didinti savo investicijas. Tačiau ar tai geriausias momentas įžengti į rinką – niekada nežinome. Tokiose situacijose pasitvirtina vieno garsiausių investuotojų Warren‘o Buffett‘o mintis: „Būk išsigandęs, kai kiti godūs. Būk godus, kai kiti bijo“, – teigia G. Dirkstys.
Pasak jo, vietoje bandymo pagauti tinkamiausią momentą kur kas svarbiau laikytis iš anksto numatytos strategijos – investuoti reguliariai ir diversifikuotai, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos nuotaikų. Kitaip tariant, įprastai efektyviausios investicijos bus tos, kurias neliečiant galima laikyti ilgai ir leisti laikui dirbti už jus. Portfelių valdytojas priduria, kad investavimas visuomet yra susijęs su rizika.
