Nereguliarus kraujavimas tarp menstruacijų. Ilgesnės ar neįprastai gausios mėnesinės. Kraujas po lytinių santykių. Tokie simptomai pasitaiko daugeliui moterų – dažnai nurašomi stresui, amžiaus pokyčiams ar „tiesiog netobulam ciklui“. Tačiau kartais jie rodo daugiau.
„Moters kūnas kalba subtiliomis užuominomis. Vienos iš jų – netikėti kraujavimai, ciklo pokyčiai ar diskomfortas. Kartais tai – tik laikina būklė. O kartais – ženklas, kad metas išgirsti savo kūną. Ginekologiniai polipai – vienas iš tų ženklų.“ – UnaVita gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Žmuidzinaitė .
Viena iš dažniausių, bet dažnai nediagnozuotų priežasčių – ginekologiniai polipai. Šie gleivinės peraugimai dažnai lieka nepastebėti, tačiau jų buvimas gali turėti įtakos tiek menstruacijų reguliarumui, tiek vaisingumui, tiek ilgalaikei moters sveikatai. Todėl svarbu juos atpažinti laiku – ne tada, kai simptomai tampa nepakeliami, o kai dar galima išvengti rimtesnių pasekmių.
Ginekologiniai polipai: kas tai?
Ginekologiniai polipai – tai gimdos gleivinės (endometriumo) arba gimdos kaklelio gleivinės (cervikaliniai) lokalizuoti peraugimai, susidarantys dėl nekontroliuoto gleivinės ląstelių augimo. Šie dariniai gali būti įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų – ir dažniausiai yra gerybiniai. Vis dėlto tam tikrais atvejais, ypač moterims po menopauzės arba esant papildomiems rizikos veiksniams, polipai gali turėti ikivėžinių pokyčių arba progresuoti į piktybinį procesą.
Polipai gali būti pavieniai arba daugybiniai, o jų lokalizacija, dydis bei struktūra dažnai lemia klinikinius simptomus arba jų nebuvimą. Nors daugeliu atvejų polipai aptinkami atsitiktinai, jų diagnostika ir įvertinimas yra svarbūs siekiant užtikrinti moters reprodukcinės ir bendrosios ginekologinės sveikatos saugumą.
Simptomai: dažnai neryškūs, bet reikšmingi
Ginekologiniai polipai neretai vadinami „tyliąja diagnoze“, nes maždaug pusėje atvejų jie būna besimptomiai ir aptinkami atsitiktinai atliekant profilaktinius ginekologinius tyrimus. Vis dėlto tam tikri klinikiniai požymiai gali rodyti jų buvimą, ypač kai jie lemia struktūrinius arba hormoninius pokyčius gleivinėje. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
🔸 Tarpmenstruacinis kraujavimas
🔸 Kraujavimas po lytinių santykių
🔸 Gausios, užsitęsusios ar skausmingos menstruacijos
🔸 Kraujavimas ar tepimas po menopauzės
🔸 Lėtinis ar pasikartojantis dubens skausmas
🔸 Neaiškios kilmės nevaisingumas
Gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Žmuidzinaitė pabrėžia: „Svarbu paminėti, kad šie simptomai nėra specifiniai tik polipams – jie gali pasireikšti ir esant kitoms ginekologinėms patologijoms (pvz., miomoms, endometriozei ar hiperplazijai). Todėl, pasireiškus bet kuriam iš jų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją ginekologą išsamiam ištyrimui ir diferencinei diagnostikai.“
Kas lemia polipų atsiradimą?
Mediciniškai manoma, kad pagrindinis ginekologinių polipų atsiradimo faktorius – hormoninis disbalansas, ypač per didelis estrogeno kiekis. Tačiau priežastys gali būti įvairios:
- Ciklo nelygumai ar ilgalaikis hormonų sutrikimas
- Nutukimas (riebalinis audinys skatina estrogenų gamybą)
- Tam tikri vaistai, pvz., tamoksifenas (naudojamas krūties vėžio gydymui)
- Lėtinės uždegiminės gimdos būklės
- Amžius – dažniau pasireiškia moterims virš 35–40 metų
Nors ginekologiniai polipai dažniausiai būna gerybiniai, moterims po menopauzės arba esant padidėjusiai onkologinių ligų rizikai jie vertinami atsakingiau, atsižvelgiant į galimą piktybinio proceso tikimybę.
Kaip jie diagnozuojami? Moderni medicina su švelnumu
Klinika UnaVita laikosi šiuolaikinės medicinos principo – siekiame kuo mažesnio invazyvumo ir maksimalios diagnostinės vertės. Ginekologinių polipų nustatymui naudojami tikslūs, saugūs ir dažnai neskausmingi metodai, leidžiantys įvertinti gimdos struktūrą bei polipo pobūdį. Diagnostinis procesas dažniausiai apima šiuos etapus:
1. Transvaginalinis ultragarsas (echoskopija)
Tai pagrindinis ir dažniausiai naudojamas tyrimo metodas, leidžiantis vizualizuoti gimdos gleivinę ir įtarti polipą pagal kontūrus ar struktūrą.
2. Histeroskopija
Tikslesnis metodas, leidžiantis gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę per ploną optinį zondą. Histeroskopijos metu dažnai galima iškart pašalinti polipą.
3. Biopsija / histologinis tyrimas
Pašalintas polipas siunčiamas į laboratoriją, kur ištyrimas padeda įsitikinti, ar darinys nėra piktybinis.
4. Sonohisterografija
Tai ultragarsinis tyrimas su fiziologinio tirpalo įvedimu į gimdą – pagerina vaizdą ir leidžia tiksliau įvertinti ertmės pakitimus.
Tiksli diagnozė leidžia ne tik išvengti bereikalingų intervencijų, bet ir parinkti tinkamiausią gydymo planą. Kuo anksčiau polipas nustatomas, tuo lengviau jį pašalinti ir išvengti komplikacijų.
Polipas nėra grėsmė. Nežinojimas – gali būti.
Ne visi ginekologiniai polipai kelia grėsmę ar reikalauja skubaus gydymo. Kai kurie jų nesukelia jokių simptomų ir gali būti stebimi. Vis dėlto tam tikrais atvejais gydymas yra būtinas – ypač kai polipas sukelia nepageidaujamus simptomus, turi piktybinių požymių riziką ar trukdo pastoti. Gyd. akušerė-ginekologė pateikia situacijas, kada polipo šalinimas yra rekomenduojamas:
· Jei polipas sukelia simptomus
Polipai gali lemti kraujavimą tarp menstruacijų, po lytinių santykių, po menopauzės ar sukelti diskomfortą dubens srityje. Ilgalaikiai simptomai trikdo gyvenimo kokybę ir gali sukelti mažakraujystę. Tokiais atvejais polipo šalinimas yra rekomenduojamas, nes vien stebėjimas neišsprendžia problemos.
· Jei yra rizika dėl piktybiškumo (ypač po menopauzės)
Po menopauzės bet koks kraujavimas ar darinys gimdoje turi būti vertinamas atsargiai. Polipai šiuo laikotarpiu gali turėti ikivėžinių ar piktybinių savybių, todėl dažniausiai rekomenduojamas jų pašalinimas ir histologinis įvertinimas.
· Jei moteris planuoja nėštumą.
Endometriumo polipai gali trukdyti apvaisintam kiaušinėliui prisitvirtinti gimdos gleivinėje, sukelti mikrouždegimą ar hormonų pusiausvyros sutrikimus. Todėl prieš planuojant nėštumą ar atliekant IVF, polipas dažnai šalinamas siekiant pagerinti pastojimo galimybes.
· Jei nustatomas augimas arba pasikartojimas
Polipai, kurie didėja ar formuojasi iš naujo po ankstesnio šalinimo, laikomi aktyviais. Tokiais atvejais reikalingas papildomas vertinimas – dažnai skiriama pakartotinė histeroskopija ar šalinimas, siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti saugumą.
Gydymo galimybės UnaVita klinikoje
Histeroskopinė polipektomija
Minimaliai invazinė procedūra, kurios metu polipas pašalinamas tiesiogiai stebint gimdos ertmę. Dažniausiai atliekama ambulatoriškai, be ilgo atsigavimo.
Hormoninis gydymas
Kai kuriais atvejais (ypač, jei polipas mažas), skiriamas gydymas hormonais, siekiant sumažinti simptomus ar užkirsti kelią augimui.
Stebėjimas
Maži, besimptomiai polipai gali būti tiesiog stebimi – ypač jaunoms moterims be kitų rizikos veiksnių.
Svarbiausia – individualus sprendimas, atsižvelgiant į moters amžių ir sveikatos būklę.
Tikras rūpestis prasideda nuo savęs: leisk sau gyventi ramiai
Ginekologiniai polipai – tai ne nuosprendis, o kvietimas įsiklausyti į save. Tai galimybė skirti dėmesio tam, kas dažnai ignoruojama. Pasitikrinimas – tai ne baimė, o brandus rūpestis savimi. Jis reiškia ne nerimą, o pasirinkimą gyventi saugiai ir ramiai.
UnaVita gydytojų ginekologų tikslas – ne tik diagnozuoti, bet ir padėti moteriai pažinti savo kūną. Kaip teigia „UnaVita“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Žmuidzinaitė:
„Mano manymu, medicina neturi būti bauginanti. Ji turi būti žmogiška, pagarbi ir orientuota į sprendimus, kurie kuria gyvenimo kokybę, o ne vien slopina simptomus. Jei jauti, kad tavo ciklas pasikeitė, pastebi kraujavimą ne laiku ar tiesiog jautiesi neužtikrinta – neatidėliok. Gali būti, kad tavo kūnas tyliai prašo daugiau dėmesio.“
Registruokitės patikrai UnaVita klinikoje jau dabar – nes čia jūsų kūnas bus išgirstas. Su pagarba, rūpesčiu ir be skubos.
