Paskirdamas gydymą vaistais, gydytojas tikisi, kad vaistas bus ne tik efektyvus – pašalins ligos priežastį ar jos simptomus, bet ir saugus – nepadarys žalos pacientui. Tokį tikslą turi ir farmacinės kompanijos, gaminančios vaistus – užtikrinti efektyvų ir saugų gydymą pacientui. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau į šią sveikatos priežiūros grandį įsikiša vaistų padirbinėtojai, siūlydami įsigyti nelegaliu būdu, neaiškiomis sąlygomis pagamintus preparatus. Tokie preparatai kelia rimtą pavojų sveikatai, įskaitant gydymo nesėkmes, netikėtus ir rimtus šalutinius poveikius bei pavojingą sąveiką su kitais vaistais.
Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą suklastoti vaistai yra tokie vaistai, kurių sudėtis, kilmė ar ženklinimas yra tyčia pateikiami klaidingai siekiant apgauti. Suklastotų vaistų sudėtyje gali būti per didelė arba per maža veikliosios medžiagos dozė arba gali jos visai nebūti ar būti visai kita medžiaga, skirta kitai ligai gydyti. Taip pat jie gali būti užteršti toksinėmis medžiagomis, bakterijomis. Visa tai gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Geriausiu atveju pacientas nieko nepajaus, o blogiausiu – neaiškios kilmės preparato vartojimas gali baigtis mirtimi.
Dažniausiai vaistų klastotojai renkasi tas vaistų grupes, kurios tuo metu yra labai paklausios ir galinčios atnešti jiems pelną. Todėl pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo neteisėtų vaistų, parduodamų kaip GLP-1 receptorių agonistai, pvz.: semagliutidas, skirtas mažinti svorį ir gydyti diabetą, skaičius. Tokie neteisėti produktai kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai.
Dabartiniame technologijų amžiuje populiariausias būdas platinti tokius preparatus yra internetinės svetainės – nelegalios vaistinės, forumai, socialiniai tinklai. Dirbtinis intelektas padeda informaciją apie klastotes padaryti įtikinamą ir dažnas gali tikrai pagalvoti, kad vaistą įsigyja iš oficialios internetinės vaistinės, kuri prekiauja originaliais preparatais jų originaliose pakuotėse. Todėl pacientai turi būti itin budrūs: nepirkti preparatų iš neaiškios kilmės svetainių, taip pat labai svarbu pasitikrinti ir atsirinkti informaciją, nes dažnai viešojoje erdvėje spekuliuojama žinomais nuomonių formuotojais, tarsi jie rekomenduotų vartoti vienus ar kitus vaistus ir juos įsigyti. Tokiu būdu siekiama sudaryti klaidinantį įspūdį apie reklamuojamų neaiškios kilmės preparatų naudą ir saugumą.
Kaip atpažinti padirbtą vaistinį preparatą? Preparatas greičiausiai bus suklastotas, jei:
- jo negalima įsigyti licencijuotose vaistinėse;
- jis parduodamas per neoficialias interneto svetaines ar socialinės žiniasklaidos platformas;
· interneto svetainė, kurioje reklamuojamas preparatas, nėra pažymėta specialiu logotipu, kuris yra vienodas visoje Europos Sąjungoje. Logotipas nurodo, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos https://vvkt.lrv.lt/lt/ svetainėje).
- preparatas reklamuojamas neteisėtai naudojant oficialių nacionalinių ar tarptautinių institucijų logotipus, šiose įstaigose dirbančių ekspertų citatas ir pan.;
- teigiama, kad jis yra pranašesnis už kitus gydymo būdus;
- receptinį vaistinį preparatą siūloma įsigyti be recepto arba jį „gauti“ tiesiog užpildžius formą internetu.
Kompanija „Novo Nordisk“, tiekianti vaistus, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga semagliutidas (pvz. „Ozempic“), ir kurie yra skirti cukriniam diabetui gydyti, kovoja su nelegalia rinka, kad pacientus pasiektų tik kokybiški, veiksmingi ir saugūs vaistai, pagaminti licencijuotose gamyklose. „Novo Nordisk“ globaliai bendradarbiauja su sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijomis, kad nelegalios internetinės svetainės, prekiaujančios semagliutido klastotėmis, būtų uždarytos, prekeiviai sulaikyti, o gamybos vietos likviduotos visame pasaulyje. Be minėtų pastangų bei atsižvelgus į smarkiai išaugusius „Novo Nordisk“ gaminamų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas (pvz. „Ozempic“), padirbinių skaičių, bendrovė nori atkreipti pacientų dėmesį ne tik į aukščiau išvardintus svarbius akcentus, tačiau ir į būtinybę gebėti atskirti, ar siūlomo įsigyti vaistinio preparato pakuotė yra originali.
Ką būtina žinoti apie pakuotės unikalias savybes?
· Padirbiniai gali būti pardavinėjami kita farmacine forma nei originaliai registruotas vaistas, t.y. vietoj registruoto leidžiamo semagliutido gali būti siūloma įsigyti tablečių ar tirpalo:
Klastotės
· Padirbti švirkštikliai yra labai panašūs į originalius Novo Nordisk FlexTouch® švirkštiklius, tačiau skiriasi švirkštiklio tipas ar spalvos:
Klastotės
· Pakuotės ženklinime galima matyti rašybos klaidų ar kitų ženklų, kurie leistų atskirti padirbinį nuo originalios pakuotės.
Klastotė
· Padirbinių pakuočių viduje nėra vienkartinių adatų.
Įsigyjant vaistą, svarbu atkreipti dėmesį į:
· Pakuotė turi būti paženklinta lietuvių kalba, nebent buvo fiksuotas vaisto tiekimo sutrikimas ir laikinai buvo leista tiekti vaistą pakuote užsienio kalba, siekiant išvengti vaisto trūkumo ir užtikrinti gydymo tęstinumą pacientams. Tokiu atveju vaistinėje turi būti pateikiamas vaisto pakuotės lapelis lietuvių kalba;
· Kartoninė dėžutė turi vaisto pavadinimą, parašytą brailio raštu;
· Visos originalių receptinių ir kai kurių nereceptinių vaistų pakuotės turi unikalų identifikatorių, kuris leidžia nustatyti vaisto autentiškumą ir identifikuoti kiekvieną individualią pakuotę. Unikaliame identifikatoriuje yra ši informacija: vaisto pavadinimas, farmacinė forma, stiprumas, pakuotės dydis, pakuotės individualus (serijinis) numeris, vaisto serijos numeris ir tinkamumo vartoti data. Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kaip ši informacija atrodo realiai:
Originalios pakuotės pavyzdys
Būkite budrūs, nepirkite neaiškios kilmės produktų iš neaiškių pardavėjų ir nustatę nelegalias prekybos vietas praneškite apie jas policijai ar patentuotam vaisto gamintojui.
Tekstą parengė: Novo Nordisk Pharma.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
