Šeimos gydytoja, bandžiusi dirbti su DI įrankiu „Gydytojo asistentas“, pastebėjo jo patogumą fiksuojant paciento sprendimus, pavyzdžiui, atsisakymą atlikti tyrimus.
„Labai patiko, kaip įrankis įvertino, kad pacientė atsisako tyrimų, surašė viską, ką sakiau ir skliaustuose paneigė, labai patogu“, – dalinosi atsiliepimu viena iš bandyme dalyvavusių gydytojų.
„Gydytojo asistentas“ kuriamas kaip platforma, naudojanti dirbtinį intelektą (DI) kasdienėms gydytojo užduotims palengvinti. Pirmoji DI pritaikymo sritis – dokumentacija, paciento istorijos paieška ir klinikinių kodų pasiūlymai, kurie šiuo metu aktyviai tikrinami bendradarbiaujant su gydytojais.
Vienas iš ankstyvųjų bandymų parodė, kad nors nosies polipai transkripcijoje buvo užfiksuoti teisingai, jie dingo sugeneruotoje anamnezėje. Tai atskleidė, kad teisingas pokalbio atpažinimas nepakankamas – svarbu, jog esminiai faktai patektų į galutinį dokumentą. AAI Labs komanda pripažino, jog nepakankamai įvertino dokumentų naudingumą, kuris priklauso nuo detalių, faktų eiliškumo, formuluočių ir informacijos išdėstymo. Gydytojų atsiliepimai ir bandymai pakeitė ne tik dokumentų generavimo procesą, bet ir komandos supratimą apie tai, kokio pobūdžio asistento reikia kasdieniam gydytojo darbui.
Kuriant asistentą, laikomasi nusistovėjusios klinikinio dokumento struktūros, atsižvelgiama į informacijos svarbą ir gydytojo profesinę atsakomybę. Siekiama, kad technologija palengvintų darbą, o darbo eigos pokyčiai sprendžiami bendradarbiaujant su gydytojais.
Dokumentas turi atitikti gydytojo darbą
Viename testų etape kilo problema, kai kitų specialistų anksčiau paskirti vaistai sugeneruotame dokumente atrodė kaip šio vizito metu paskirtas gydymas. Tai iškraipė įrašo prasmę, pateikiant ankstesnį gydymą kaip naują paskyrimą.
Pagal E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo standartą, nusiskundimai, anamnezė, objektyvi būklė, tyrimai ir rekomendacijos turi aiškią vietą dokumente. Gydytojos prašė atskirti ankstesnį, šiuo metu taikomą ir naujai paskirtą gydymą. Jos pateikė užpildytų formų pavyzdžius ir paaiškino skirtumus tarp ūmios ligos konsultacijos, tyrimų aptarimo ar profilaktinio patikrinimo. Remiantis šia medžiaga, buvo rengiami skirtingiems vizitams pritaikyti šablonai.
Paaiškėjo, kad rašymo stilius yra svarbesnis, nei iš pradžių manyta. Viena gydytoja pageidavo, kad tyrimų skiltyje būtų tiesiog išvardyti paskirti tyrimai, o ne pateikiami išplėstiniai sakiniai ir pasikartojimai rekomendacijose. Nors kiekvienas gydytojas turi individualių įpročių, pateiktuose pavyzdžiuose dažnai kartojosi glaustas, faktinis tekstas. Dėl to dokumentų generavimo procesas buvo pradėtas derinti prie šių pavyzdžių ir konkrečių skilčių reikalavimų.
Medicininės kalbos niuansų tikslinimas reikalavo papildomo darbo. Bandymuose sistema kartais painiojo terminus, santrumpas ir vaistų pavadinimus. Pavyzdžiui, „ritmiška“ ir „aritmiška“ yra panašūs žodžiai, bet apibūdina skirtingą širdies ritmą. Dėl to transkripcijos apdorojimas apima medicininių terminų tikslinimą ir galimai neteisingai atpažintų medicininių frazių pateikimą gydytojui peržiūrėti. Jei sistema nėra tikra dėl pasakyto termino, ji turi pateikti šią abejonę gydytojui, o ne automatiškai pasirinkti vieną variantą.
„Gražus ir nevarginantis apipavidalinimas ir kartais DI stebėtinai gerai pagauna mintį“, – pastebėjo viena iš sistemos testuotojų. Tačiau tame pačiame atsiliepime ji taip pat nurodė netikslius žodžius ir klaidingą informacijos išdėstymą. Šis grįžtamasis ryšys parodė, kad patogi sąsaja ir teisingai užfiksuoti atskiri faktai dar negarantuoja tinkamai parengto dokumento.
Paciento istorija reikalinga ir vizito metu
Viena gydytoja norėtų, kad asistentas galėtų atsakyti į klausimą „Kada paskutinį kartą buvo tirtas feritinas?“ neieškodamas atsakymo ankstesniuose įrašuose. Kitas prašymas buvo susijęs su galimybe greitai rasti konkretaus specialisto, pavyzdžiui, kardiologo, konsultaciją.
Gydytojams svarbu matyti ankstesnes išvadas, tyrimus ir vartojamus vaistus šalia dabartinio vizito informacijos. Bandymuose išsakyti prašymai paskatino suformuoti paciento suvestinę su interaktyvia klausimų funkcija. Nauda priklauso ir nuo to, kokius paciento duomenis konkreti gydymo įstaiga gali pateikti asistentui.
Gydytojos taip pat apibūdino konsultacijas, kurios tęsiasi keliais etapais. Pavyzdžiui, pacientas siunčiamas atlikti kraujo tyrimą ar rentgeno nuotrauką, gydytojas konsultuoja kitą pacientą, o vėliau grįžta tęsti ankstesnės konsultacijos. Įrankis, kuriame vizitas laikomas užbaigtu, tokios darbo eigos neatitinka, nes gydytojui reikia tęsti tą pačią konsultaciją, o ne pradėti naują dokumentą. Dėl to buvo sukurta galimybė pratęsti išsaugotą vizitą, pridėti naują įrašą ir peržiūrėti visą dokumentą, išlaikant ankstesnių etapų istoriją.
Vizitą užbaigti padeda ir tinkamai parinkti kodai
Gydytojų bandymuose dažnai kartojosi prašymas pasiūlyti TLK-10-AM diagnozės kodą pagal dokumentuotą situaciją. Paieška retai naudojamo kodo užima daug laiko, o vien sutampantis žodis dar nereiškia tinkamo varianto.
Gydytojui reikia pasiūlymo, kurį būtų galima patikrinti pagal dokumentuotą situaciją. Todėl kandidatai kodams atrenkami iš oficialių katalogų, pateikiami juos pagrindžiantys dokumento fragmentai, tačiau galutinis pasirinkimas lieka gydytojui. Gydytojas taip pat gali ieškoti kito kodo. Atskirai veikia PSDF paslaugų kodų ir ACHI procedūrų kodų paieška bei pasiūlymai. Jų poreikis skiriasi priklausomai nuo specialybės; šeimos gydytojų atsiliepimuose ACHI kodai buvo mažiau aktualūs.
Vertinant DI asistentą, svarbu analizuoti visą gydytojo darbo eigą, o ne tik atskirų užduočių atlikimo kokybę. Greitai parengta santrauka nedaug padeda, jei gydytojui tenka iš naujo ieškoti paciento istorijos, taisyti faktų išdėstymą ar pradėti naują dokumentą po grįžimo po tyrimų. Todėl pagrindinis klausimas yra, ar asistentas padeda gydytojui atlikti darbą lengviau, greičiau ir tiksliau, išlaikant galimybę patikrinti informaciją ir priimti galutinį sprendimą.
