Pastarosiomis dienomis hidrologams, savivaldybėms ir kitoms institucijoms perspėjant apie galimus potvynius Kauno rajone bei kitose žemumose esančiose teritorijose, gyventojams kyla natūralus nerimas dėl savo turto saugumo. Kylant vandens lygiui, ypač Nemuno ir Neries baseinuose, svarbu aiškiai suprasti, kaip tokia rizika vertinama draudimo požiūriu ir ko galima tikėtis realiose situacijose.
Pasak Manto Norkaus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo, upės potvynio rizikos tikimybė yra kone vienintelė iš visų gamtos stichijų mūsų šalyje, kurią specialistai konkrečioje lokacijoje gali gana tiksliai apskaičiuoti.
„Lietuvoje laikomasi praktikos, kad užliejimas yra laikomas jau prognozuojama, o ne tik tikėtina rizika, jei teritorija patenka į didesnės nei 10 proc. potvynio tikimybės zoną. Kitaip sakant, tokiose teritorijose yra susiklosčiusios realios sąlygos kilti potvyniui − dėl upės vandeningumo, jos vagos, krantų, landšafto ypatybių, ir tai yra tik periodiškumo klausimas, kaip dažnai potvynis įvyksta. Pamario krašte potvyniai gali kartotis pamečiui, o tuo metu vidurio Lietuvos upių baseinuose vieną kartą per 10 ar 20 metų ar dar rečiau“, − sako M. Norkus.
Pasak eksperto, būtent dėl tikimybių apskaičiavimo potvynio rizika vertinama kitaip nei dauguma kitų stichinių reiškinių, nes gyventojai statydami ar pirkdami būstą konkrečioje lokacijoje šią informaciją turi galimybę pasitikrinti iš anksto.
„Pagal savo sąrangą, draudimas visų pirma skirtas situacijoms, kurių žmogus negali numatyti ar kontroliuoti − draudimas atlygina žalą, patirtą dėl staigaus ir netikėto įvykio. Tuo tarpu potvyniai tam tikrose teritorijose yra pasikartojantis ir iš anksto prognozuojamas reiškinys, todėl tokiose vietovėse ši rizika vertinama kitaip nei, pavyzdžiui, gaisras ar vagystė“, – pažymi bendrovės atstovas.
M. Norkus pažymi, kad dėl šios priežasties teritorijose, kurios pagal oficialius hidrologinius duomenis patenka į didelės potvynio tikimybės zonas, žala, patirta dėl potvynio, gali būti įtraukiama į nedraudžiamųjų rizikų sąrašą.
Tiesa, jis pabrėžia − nuo kitų rizikų, tokių kaip gaisras, vagystė, audra ar kiti staigūs ir netikėti įvykiai, potvynių teritorijose esantis turtas draudžiamas įprasta tvarka.
Šalia upių gyvenantiems žmonėms rekomenduojama pasitikrinti, ar jų būstas patenka į potvynio rizikos zoną. Tai galima padaryti naudojantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais svetainėje www.gamta.lt.
„Kylant realiam potvynio pavojui, kad sumažintų žalą ir apsaugotų sveikatą, gyventojams rekomenduojama imtis prevencinių veiksmų dar prieš prasidedant potvyniui: turėti reikalingų maisto ir vandens atsargų, pasirūpinti alternatyviu apšvietimu, turėti pilnai įkrautas ryšio priemones, o elektrinius prietaisus išjungti ir apsaugoti nuo vandens poveikio“, − pataria M. Norkus.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vandeniui semiant patalpas, jose nebeturėtų būti likę daiktų, kuriuos galima perkelti arba pernešti į saugią ir sausą vietą – būtina pasirūpinti savo namų turtu. Potvynio metu rekomenduojama vengti apsemtų teritorijų, nebristi ir nevažiuoti per užlietą kelią, laikytis atstumo nuo elektros įrenginių ir užtikrinti, kad vaikai bei naminiai gyvūnai nepatektų į pavojingas vietas.
Jei potvynis vis dėlto padaro žalą turtui, ją rekomenduojama užfiksuoti nuotraukose ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. „Lietuvos draudimo“ klientai žalą gali registruoti mobiliojoje programėlėje ir savitarnos svetainėje „SavasLD“.
