Viešasis sektorius vis dažniau sprendžia sudėtingus, tarpdisciplininius iššūkius – nuo sveikatos ir aplinkos iki saugumo užtikrinimo ar socialinių paslaugų. Šių problemų sprendimui skirti produktai ne visuomet egzistuoja rinkoje, tačiau viešasis sektorius turi galimybę užsakyti jų kūrimą vykdydamas ikiprekybinius pirkimus. Šiai veiklai skirtas Inovacijų agentūros 7 mln. eurų finansavimo kvietimas yra pratęstas iki kovo 31 dienos.
Ikiprekybiniai pirkimai taikomi, kai viešojo sektoriaus organizacija susiduria su aiškiu iššūkiu, tačiau rinkoje nėra sprendimo, kurį būtų galima įsigyti įprasto viešojo pirkimo būdu. Tokiu atveju vietoje galutinio produkto perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos – sprendimo kūrimas nuo koncepcijos iki prototipo ir jo išbandymo realiomis sąlygomis. Procesas vyksta etapais, su konkurencija tarp tiekėjų ir galimybe po kiekvieno etapo atsirinkti geriausiai pasiteisinusius sprendimus.
„Ikiprekybiniai pirkimai leidžia viešojo sektoriaus organizacijoms spręsti problemas, kurioms rinkoje dar nėra atsakymo. Tai nėra galutinio produkto pirkimas – o inovacijos kūrimas kartu su verslu ir mokslu, sąmoningai valdant riziką per etapus ir konkurenciją“, – sako Liucija Sabulytė, Inovacijų agentūros „GovTech Lab“ vadovė.
Pasak jos, vienas svarbiausių šios priemonės principų – aiškiai atskirti situacijas, kada sprendimą verta kurti, o kada jo ieškoti rinkoje. Jei reikalingas produktas jau egzistuoja, ikiprekybinių pirkimų būdas netaikomas, tačiau jei sprendimo nėra arba jis reikalauja reikšmingos mokslinės ar technologinės plėtros, šis būdas leidžia judėti pirmyn. Inovacijų agentūra organizacijoms padeda įsivertinti poreikį, atlieka konsultacijas ir lydi viso proceso metu.
Lietuvos jūrų muziejaus patirtis
Vienas iš pavyzdžių, kaip ikiprekybiniai pirkimai veikia praktikoje, – Lietuvos jūrų muziejus inicijuotas projektas, skirtas gyvūnų asistuojamos terapijos metodikų kūrimui. Muziejus šiame procese veikė kaip perkančioji organizacija, siekusi spręsti viešojo intereso problemą – įvertinti gyvūnų asistuojamos terapijos poveikį ir sukurti moksliškai pagrįstas, praktikoje taikomas metodikas, kurių Lietuvoje iki tol trūko.
„Nors pasaulyje gyvūnų asistuojama terapija buvo daug tyrinėjama, Lietuvoje jų buvo itin didelė stoka. Tikslas buvo ištirti, ar Lietuvoje taikomos gyvūnų asistuojamos terapijos turi teigiamą poveikį, sukurti metodines rekomendacijas, metodiką ir įvertinti gyvūnų, dalyvaujančių terapiniame procese, gerovės atliepimą“, – sako prof. dr. Brigita Kreivinienė, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja.
Pasak jos, sprendimą rinktis ikiprekybinių pirkimų būdą lėmė ne tik tyrimų trūkumas, bet ir pats projekto pobūdis – jautri sritis, kurioje rezultatas iš anksto negalėjo būti aiškus. Įprastas viešasis pirkimas tokiu atveju nebūtų leidęs įsigyti to, ko iš esmės dar nebuvo.
„Didžiausias iššūkis buvo pats neapibrėžtumas – nebuvo aišku, ar viską pavyks įgyvendinti. Tai viešieji pirkimai, kurie iš tikro ne visai viešieji: dalis principų taikoma, bet rezultatas gali būti nenuspėjamas“, – sako prof. dr. B. Kreivinienė.
Jos teigimu, riziką padėjo suvaldyti pats ikiprekybinio pirkimo būdas ir Inovacijų agentūros paskirtų konsultantų įsitraukimas. Projekto metu buvo nuspręsta kiekvieną etapą fiksuoti rašytinėse ataskaitose, o tai leido nuosekliai sekti eigą ir vertinti tarpinius rezultatus. Prie projekto taip pat dirbo išorės ekspertai, padėję vertinti turinį ir mokslinį pagrįstumą.
„Net jei galutinis rezultatas būtų nepasiektas, toks etapų išdiskutavimas ir fiksavimas labai palengvina galutinį vertinimą. Mūsų atveju, nepaisant visų kliuvinių, pavyko pasiekti puikių rezultatų“, – teigia ji.
Mokslu pagrįsti sprendimai jautrioje srityje
Pasak prof. dr. B. Kreivinienės, šiandien projekto metu sukurtos metodikos jau taikomos praktiniame darbe ir moksliniuose tyrimuose, patvirtintos indikacijos ir kontraindikacijos, o tyrimai parodė, kad delfinų asistuojama terapija neturi neigiamo poveikio gyvūnų gerovei ir gali būti laikoma jų aplinkos praturtinimo forma. Projekto metu taip pat buvo tiriamos ir kitos gyvūnų terapijos rūšys, o gauti duomenys leido dirbti su skirtingomis pacientų grupėmis, įskaitant žmones, sergančius organine depresija ar išsėtine skleroze.
Be praktinio pritaikymo, šio sėkmingai įgyvendinto ikiprekybinio pirkimo rezultatai tapo svarbiu pagrindu gyvūnų asistuojamos terapijos reglamentavimui Lietuvoje. Muziejus šiuo metu taip pat plėtoja papildomus sprendimus, pavyzdžiui, gyvūnų terapijos poveikio vertinimo instrumentą, kuris ateityje padės sisteminti pacientų duomenis.
Kvietimas viešojo sektoriaus organizacijoms
Finansavimo kvietimas „Ikiprekybiniai pirkimai“ šiuo metu yra pratęstas iki kovo 31 dienos. Bendra kvietimo suma siekia 7 mln. eurų – iki 4 mln. eurų skiriama Sostinės regionui ir iki 3 mln. eurų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, o didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui – 1 mln. eurų.
„Kviečiame nebijoti pasikonsultuoti ir įsivertinti galimybes – dažnai jau pirmosios konsultacijos metu paaiškėja, ar ši priemonė gali tapti realiu įrankiu sprendžiant organizacijos iššūkį“, – sako L. Sabulytė.
