Lapkričio 20 d. Vilniuje iškilmingame „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginyje paskelbti geriausi Lietuvos švietimo įstaigų tvarumo projektai ir apdovanoti jų autoriai. Švietimo bendruomenė vis aktyviau įsitraukia į tvarumo idėjų įgyvendinimą – jau daugiau kaip 600 mokyklų yra prisijungusios prie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“.
Į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginį susirinko daugiau kaip 200 šalyje sparčiai besiformuojančios tvaraus švietimo bendruomenės atstovų.
„Esu laimingas, kad per du metus pavyko suburti platų tvarumo lyderių ratą: mokyklų vadovus, savivaldybių koordinatorius, partnerių tinklą. Net du šimtai „Tvarios mokyklos“ kūrėjų vienoje vietoje leidžia tikėti, kad kartu esame jėga, atnešianti tvarumo principus į kiekvieną Lietuvos mokyklą“, – džiaugėsi Almantas Kulbis, apdovanojimus organizavusios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kreipdamasi į susirinkusiuosius pabrėžė, jog net ir maži tvarumo pavyzdžiai reikšmingai prisideda prie mūsų aplinkos išsaugojimo.
„Linkiu, kad jūsų idėjos skleistų gėrį ir skatintų kurti visus, kurie yra aplink jus“, – sakė R. Popovienė.
24-ioms mokykloms – tvarumo lyderėms – ministrė įteikė didžiausią pažangą tvarumo srityje žyminčias Trečiosios tvarumo bruknės lenteles.
„600 į „Tvarios mokyklos“ darbotvarkę įsitraukusių mokyklų rodo, kad tai nėra iš viršaus nuleistas dalykas, o einantis iš vidaus. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres yra pasakęs, kad mes neturime plano B, nes neturime planetos B. Noriu padėkoti visiems, kurie tai supranta ir žengia žingsnius, nuo kurių priklauso, kokios mūsų mokyklos bus ateityje“, – kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.
Kuriems projektams atiteko nugalėtojų laurai
Renginyje buvo paskelbti geriausi mokyklų tvarumo projektai.
„Tvarios mokyklos“ apdovanojimai atiteko 9-ių projektų autoriams.
Kategorijoje „Išteklių tausojimas ir prieinamumas“ nugalėjo VšĮ „Gravitas schola“ projektas „Tvari energija iš komposto ir Peltjė elemento“.
Judumo kategorijoje laimėtoju pripažintas Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“ su projektu „Mokomės judėti saugiai ir tvariai“.
Bendruomenės įtraukimo kategorijoje apdovanota Kretingos Simono Daukanto progimnazija už projektą „Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro įkūrimas“.
Kategorijoje „Kultūros ir gamtos paveldas“ triumfavo Miesto bitininkystės projektas „Atvėrus bičių avilio duris“ (autorius Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“).
Kategorijoje „Saugumas ir sveikata“ nugalėjo „Sveikos gyvensenos kompetencijos – darnios mokyklos pagrindas“ ilgalaikis projektas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija).
Neigiamo poveikio aplinkai mažinimo kategorijoje laurus nuskynė Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras su projektu „Mažiau pilkos, daugiau žalios! / Lessgrey, moregreen!“.
Kategorijoje „Viešosios erdvės“ nugalėjo Respublikinis projektas „Tvaraus darželio link“ (Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“).
Kategorijoje vietovių ryšiai laimėtoju tapo Neringos meno mokyklos projektas „Švyturių šviesos istorijos: Neringos paveldo ryšiai“.
9-ojoje apdovanojimų kategorijoje – „Tvarumo bendruomenės favoritas“ – apdovanotas projektas „Čia maistas per geras, kad būtų švaistomas…“ (Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija ir Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazija).
Pastarojoje kategorijoje nugalėtoją balsuodami LINEŠA socialiniame tinkle išrinko patys tvaraus švietimo bendruomenės atstovai.
Projektas „Čia maistas per geras, kad būtų švaistomas…“ surinko 1242 tvarumo bendruomenės balsus, o iš viso balsavime dalyvavo beveik 8000 tvarumui švietime neabejingų socialinių tinklų vartotojų.
Nugalėtojai: tvarumas atneša realius pokyčius mokyklos bendruomenėje
„Man svarbu tvarumas, nes tai tiesiogiai veikia mokinių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Pirmą kartą apie tai rimtai susimąsčiau visiškai paprastoje situacijoje: kartą padėjau tvarkytis mokyklos valgykloje ir pamačiau, kiek daug atliekų susidaro kasdien. Tada supratau, kad su ištekliais galime elgtis daug atsakingiau“, – sako Olga Tarasenko, vieno iš nugalėtojų – ,,Gravitas Schola“ – matematikos mokytoja.
Šią mokyklą pretenduoti į „Tvari mokykla“ apdovanojimus paskatino noras pristatyti savo iniciatyvas, pasisemti patirties iš kitų mokyklų, atrasti naujų idėjų ir padrąsinti mokinius kurti pokyčius.
„Mūsų projektas pradėjo formuotis po dalyvavimo jaunųjų inžinierių konkurse „STEAM Team“, kuriame privaloma sąlyga buvo panaudoti elektros prietaisą. Galvojome, kaip efektyviai išgauti energiją, ir nusprendėme naudoti Peltjė elementą. Taip techninė idėja natūraliai išsiplėtė į platesnę ekologinę iniciatyvą, susijusią su darniu vystymusi“, – pasakoja O. Tarasenko.
Daiva Daujotienė, Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazijos mokytoja, pasakoja, kad „Tvarios mokyklos apdovanojimuose nusprendė dalyvauti, nes turėjo „šviežią“ projektą, labai atitinkantį konkurso pagrindinę idėją.
„Projekto „Čia maistas per geras, kad būtų švaistomas…“ idėja kilo mums su kolege atostogaujant „viskas įskaičiuota“ viešbutyje ir stebint maisto švaistymo panašumus su situacija mokyklų valgyklose“, – pasakoja D. Daujotienė.
Labiausiai pasiteisinusiu pastarųjų metų tvariu sprendimu ji vadina pilną švedišką stalą mokyklos valgykloje. Maistas šioje mokykloje kokybiškas, gaminamas vietoje.
„Atliekų pas mus – ypač mažai, o geras pavyzdys padėjo ir projekto partneriams per 1 mėnesį atliekų kiekį sumažinti 3 kartus“, – kalba mokytoja.
Kviečia semtis idėjų iš tvarumo lyderių
Devynių geriausių tvarumo projektų autoriams renginio metu įteikti „Tvarios mokyklos“ apdovanojimai – statulėlės, sukurtos iš perdirbtų riedlenčių, bei rėmėjų prizai.
Taip pat renginyje tvaraus švietimo bendruomenei buvo pristatyti visų 24-ių „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų finalininkų projektai.
Finalininkus nepriklausoma išorinė vertinimo komisija atrinko net iš 300 pretendentų.
„Finalininkų tvarumo idėjos buvo ypač vertingos. Kiekviena jų nusipelno būti įdiegta kitose mokyklose“, – pabrėžė A. Kulbis.
Jis tikisi, kad apdovanojimuose dalyvavusių tvarumo lyderių idėjos įkvėps tvarių pokyčių siekti ir kitas Lietuvos mokyklos.
„Tvarumas nepaiso valstybių ribų. Lietuvos mokyklos bendrauja su Europos partneriais, todėl tikimės, kad Lietuvoje įgyvendinama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ netrukus taps žinoma ir kaimyninėse šalyse“, – sako A. Kulbis.
Čia galima rasti 24 projektų-finalininkų aprašymus.
Čia rasite mokyklas – tvarumo lyderes, kurioms buvo įteiktos didžiausią pažangą tvarumo srityje žyminčios Trečiosios tvarumo bruknės lentelės.
Nuotraukų galerija: https://photos.app.goo.gl/Zj4CTpiLt7QNrPMN8
Apie „Tvarios mokyklos“ apdovanojimus:
„Tvarios mokyklos“ apdovanojimai yra dalis darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“. Jie organizuojami siekiant pasidalinti Lietuvos mokyklų tvarumo pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis bei apdovanoti tvarių mokyklų kūrėjus.
Apdovanojimus organizavo LINEŠA, iš dalies finansavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Partneriai – VšĮ „Sengirės fondas“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.
Rėmėjai: UAB NIT, VDU Žemės ūkio akademija, UAB „Ekspobalta“, UAB „Dubingiai“, „Tarket“, UAB SALDA, UAB „Verslo žinios“, ūkininkas Mindaugas Mocevičius, TAMO.
Apie „Tvari mokykla 2030“:
LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metų balandį.
Tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Prie darbotvarkės jau prisijungė visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 600 mokyklų.
Iniciatyvos tikslas, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo keliu. Lietuvos mokykloms gyventi tvariau padeda savivaldybių koordinatoriai.
Pranešimą paskelbė: Sigita Migonytė, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
