2018-aisiais 28-ąjį kartą surengto tarptautinio festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas prisiminė jo pradžią, finansinius iššūkius ir plėtrą – nuo šešių koncertų Kaune iki renginių šešiuose Lietuvos miestuose ir didžiųjų pasirodymų „Žalgirio“ arenoje.
Orkestro patirtis nuvedė prie pirmojo festivalio
Jučo kelias į festivalių organizavimą prasidėjo Vilniuje. 1988 m. jis kartu su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi, Romaldu Misiukevičiumi ir Mariumi Budniku kūrė tuometį Jaunimo simfoninį orkestrą. Šis kolektyvas vėliau tapo Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
Grįžusiam į Kauną Jučui tuometis Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta pavedė surengti 1989 m. festivalyje „Vilnius Jazz“ pasirodžiusių muzikantų turą. Saksofonininkas Petras Vyšniauskas, trimitininkas Itaru Oki, saksofonininkas Michelis Pilzas, kontrabosininkas Christianas Ramondas ir būgnininkas Klausas Kugelis koncertavo Klaipėdoje, Kaune, Alytuje bei Šiauliuose.
Vienintelė filharmonijos iškelta sąlyga buvo nepatirti nuostolio. Pasak Jučo, koncertų turas ją įvykdė. Ši patirtis paskatino imtis nuosavo tarptautinio džiazo festivalio.
Pirmasis „Kaunas Jazz“ vyko 1991 m. balandžio 19–21 dienomis. Jo programą sudarė keturi koncertai Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje ir du naktiniai improvizacijų vakarai tuomečio viešbučio „Takioji Neris“ bare.
Festivalis nuo pat pradžių buvo tarptautinis, tačiau organizatoriai dar neišgalėjo apmokėti Vakarų šalių atlikėjų kelionių ar mokėti tikrų honorarų. Svečiams buvo suteikiamas viešbutis, transportas ir maitinimas.
Šveicarų gitaristo Heinzo Affolterio grupė Kaune grojo 1991 ir 1992 metais. Antrą kartą atvykusiems muzikantams Jučas surengė koncertų turą Latvijoje ir Estijoje. Kai planuotas pasirodymas Sankt Peterburge neįvyko, grupė buvo nuvežta į Nidą ir Kaliningrado sritį.
Festivalis plėtėsi į naujas sales ir miesto erdves
Maždaug trečiaisiais festivalio metais kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus iniciatyva pradėta kariliono koncertų tradicija. Dideli koncertai po atviru dangumi, Jučo vertinimu, programoje atsirado apie 2003-iuosius.
VDU Didžioji salė 2018 m. tebebuvo vienintelė pagrindinė festivalio erdvė, beveik nepasikeitusi nuo pirmojo renginio. Vienais metais koncertai buvo perkelti į dabartinius „Tautos namus“, o išaugus auditorijai didžiausiems pasirodymams prireikė „Žalgirio“ arenos. Jučo skaičiavimu, VDU salėje trūko maždaug 300 vietų.
Jučas atmetė pasakojimą, esą pirmojo festivalio biudžetas buvęs smarkiai klaidingas. Jo teigimu, kartu su Kauno filharmonija surengtas festivalis nuostolių nepatyrė, o antrąjį organizatoriai jau rengė savarankiškai. Sunkiais metais buvo svarstoma galimybė įkeisti namus ir skolintis, tačiau to neprireikė.
Pirmaisiais metais Rimšelių šeima festivalio organizatoriams skyrė Kauno saldainių fabriko produkcijos. Saldainiai buvo pardavinėjami per koncertų pertraukas, taip renkant renginiui reikalingas lėšas. Nuo ketvirtojo festivalio fabriką įsigijusi bendrovė „Kraft Jacobs Suchard“ tapo mecenate ir festivalį rėmė du dešimtmečius.
Pasak Jučo, būtent nuo ketvirtojo festivalio prasidėjo ryškesnis finansinis augimas. Tačiau 2018 m. jis sakė pastebintis verslo rėmėjų mažėjimą ir didėjančią bilietų pajamų reikšmę. Siektinu modeliu organizatorius vadino tokį biudžetą, kurį lygiomis dalimis sudarytų verslo parama, valstybės lėšos ir bilietų pardavimas.
Jučas liko komandos „gaisrininku“
2000–2004 m. Seimo nariu dirbęs Jučas pasakojo, kad narystė Baltijos Asamblėjos kultūros komitete padėjo pradėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalių bendradarbiavimą. Vienas jo tikslų buvo sudaryti daugiau galimybių jauniems Baltijos šalių muzikantams.
Į festivalio veiklą nuo vaikystės įsitraukė ir Jučo dukra Indrė Jučaitė. Iš pradžių ji per renginius pardavinėjo bukletus, vėliau vadovavo prekybai, o ilgainiui tapo festivalio meno vadove. 2023 m. „Kaunas Jazz“ buvo skirtas jos atminimui.
2018-aisiais Jučas teigė jau mažiau dalyvaujantis kasdieniame organizavimo darbe, tačiau vis dar esantis festivalio „gaisrininkas“ – žmogus, kuriam perduodamos komandos nebeišsprendžiamos problemos.
Vienas tokių atvejų nutiko penktadienį apie 22.30 val., kai paaiškėjo, kad iš Niujorko turėjęs skristi argentiniečių gitaristas Hernanas Romero neturi Lietuvos vizos. Jučas kreipėsi į tuometį užsienio reikalų ministrą ir faksu išsiuntė garantiją Suomijos oro bendrovei „Finnair“. Muzikantui galiausiai buvo leista įlipti į lėktuvą.
2018 m. balandžio 19–30 dienomis vykęs 28-asis „Kaunas Jazz“ buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Festivalis apėmė šešis Lietuvos miestus, o Kaune surengta daugiau kaip 20 nemokamų koncertų. Pavasario programą balandžio 30-ąją „Žalgirio“ arenoje užbaigė britų dainininkė Laura Mvula.
Festivalis gyvuoja ir toliau: 2026 m. renginys pristatomas kaip 36-asis „Kaunas Jazz“, o Jučas tebėra įvardijamas jo sumanytoju.
