Aukštesnį kėbulą ir didesnę prošvaisą turintiems automobiliams užkariaujant rinką, vis dažniau atsigręžiama ir į jų pravažumą. Kai kurie gamintojai net ir miesto visureigius aprūpina visų varančiųjų ratų sistema, tad ypač svarbu patikrinti, ar su tokiu automobiliu iš tiesų galima nuvykti ne tik į darbą, tačiau ir į atokiau esančią sodybą ar mišką. Lietuvos „Metų automobilio 2026“ rinkimų komisija išbandė, ką sugeba rinkos naujokai.
Šiais metais konkurse dėl geriausiojo vardo buvo deleguoti 33 modeliai, pristatyti rinkai per pastaruosius metus, o 9 iš jų buvo nominuoti ir geriausio „4×4“ automobilio titului. Tiesa, žurnalistų ir „Vilnius TECH“ mokslininkų komisija nusprendė, kad dėl geriausio visų varančiųjų ratų sistemą turinčio modelio vardo kovos ne visi automobiliai, kuriuos gamintojai aprūpino šia sistema. Kadangi bandymų metu yra vertinama ir automobilio prošvaisa, žemesni sedanai ir universalai į šią kategoriją nebuvo įtraukti.
„Visus automobilius, aprūpintus žieminėmis „Continental“ padangomis, išbandome ant specialios bekelės mėgėjo ir keliautojo Audriaus Sutkaus sukurtos platformos, kurią sudaro atskiri komponentai. Ant jų užvažiavus galima imituoti situacijas, kai su paviršiumi sukimba tik vienas ratas, kai tenka užvažiuoti ant ypatingai nelygaus paviršiaus ir kėbulas persikreipia, bei patikrinti, ar tikrai po automobiliu yra tiek erdvės kliūtims, kiek deklaruoja gamintojai“, – pasakojo šiais metais visų varančiųjų ratų pavarą turinčių automobilių bandymus atlikęs žurnalistas Vitoldas Milius.
Bandymams – speciali platforma
Nors aukštesnį kėbulą turinčių automobilių gamintojai dažniausiai nepraleidžia progos pasigirti, kokią prošvaisą turi vienas ar kitas modelis, ilgametė „Metų automobilio“ rinkimų komisijos patirtis rodo, kad ne visuomet deklaruojami duomenys atsispindi realybėje. Būtent dėl to pirmiausia automobilių bandymų metu visi modeliai turi važiuoti lygiu paviršiumi, kai tarp ašių pastatomos specialios „šukos“. Jas sudaro lengvos metalinės plokštelės, kurias važiuojantis automobilis dugnu nulenkia žemyn, o vėliau komisija išmatuoja žemiausiai nulenktos plokštelės atstumą nuo jos viršaus iki žemės.
„Taip nustatome patį žemiausią automobilio tašką, kuris bekelėje ar prireikus užvažiuoti ant aukštesnio kelio borto užkliūtų pirmasis. Vienu atveju tai reiškia, kad tai pirmoji vieta, kuriai teks smūgiai važiuojant nelygiu paviršiumi, kita vertus – toji vieta gali tapti ir priežastimi, kodėl automobilis neįveiks sunkiau išvažiuojamo kelio ruožo“, – aiškino V. Milius.
Antrąją bandymų dalį sudaro dvi paaukštintos pakylėlės, išdėstytos taip, kad automobilis ant jų užvažiuotų tik vienu ratu priekyje ir vienu kitos pusės ratu gale. Tokiu būdu imituojama, kad automobilis sustoja ant nelygaus paviršiaus ir patikrinama, ar jo kėbulas nesusikraipo.
„Jei kėbulas tokioje pozicijoje kraipositai gali reikšti, kad sustojus ant kelio borto, aukštesnio šulinio ar akmens miške, vairuotojas paprasčiausiai negalės atsidaryti durelių ar bagažinės. Dėl to kruopščiai tikriname, ar visas duris galima sklandžiai atidaryti ir ar nepasikeitė tarpai tarp kėbulo dalių. Jei viskas išlieka taip pat, kaip automobiliui stovint ant lygaus paviršiaus, automobilis vertinamas maksimaliai gerai“, – apie bandymų subtilybes pasakojo komisijos narys.
Bandymai ant platformos užbaigiami kiekvienu automobiliu užvažiuojant ant keturių pakylų, kuriose trijose sumontuoti besisukantys vamzdeliai. Taip sukuriama situacija, kad su paviršiumi sukimba tik vienas automobilio ratas, kadangi kiti trys – prasisuka. Iš karto po to komisija modelius išbando ir realiomis sąlygomis.
„Visų varančiųjų ratų sistemos skirtinguose modeliuose yra be galo skirtingos, tačiau šiais laikais beveik visas jas valdo kompiuteris. Modelių su blokuojamu diferencialu liko labai mažai, juo labiau kad į miesto visureigius tokia sistema nėra montuojama. Todėl ant platformos mes išbandome automobilius ir užregistruojame faktą, kaip vienas ar kitas modelis su ta platforma susitvarkė, tačiau po to važiuojame į Druskininkų apylinkėse esančius smėlėtus, purvotus ar miško keliukus ir ieškome atsakymų, kodėl konkretaus modelio visų varančiųjų sistema elgiasi vienaip ar kitaip“, – detalizavo V. Milius.
Vieni modeliai išsiskiria labiau
Komisijos narys teigė, kad tik realiomis sąlygomis galima suprasti, kokį rezultatą sukuria visuma – visų varančiųjų ratų sistemos ir pakabos bendras darbas. Anot jo, būtent tuomet vieni modeliai važiavimo kokybe gerokai labiau išsiskiria iš kitų.
„Kai kurie gamintojai yra pasirūpinę, kad važiavimas bekele taip pat būtų komfortiškas ir malonus. Tačiau kituose automobiliuose, nors visų varančiųjų ratų sistema veikia pakankamai gerai, komforto įveikiant nelygumus itin stinga, nes važiavimą lydi besitrankančios pakabos garsai. Kita vertus, tikrųjų visureigių vis mažėja, o nepaisant to, kad kai kurie SUV, aprūpinti šia sistema, maloniai važiuoja bekele, jie tiesiog yra sukurti ne tam, nes prabangų modelį už 100 tūkst. eurų kišti į purvynus paprasčiausiai yra gaila“, – sakė V. Milius.
Jam antrino ir kitas komisijos narys Justas Lengvinas, kuris jau penktąjį kartą prisidėjo prie visais ratais varomų automobilių bandymų „Metų automobilio“ rinkimų metu. Anot jo, nors pokyčių tendencijos buvo jaučiamos ir ankstesniais metais, šiemet įvyko didžiausias lūžis.
„Per paskutinius penkerius metus turėdavome bent keletą tikrų visureigių, kurie gali keliauti į sunkiau išvažiuojamus kelius. Vis dėlto šiemet atrodo, kad tokių automobilių praktiškai nebeliko: tik du galime priskirti tokiai misijai. Visi kiti, nors ir varomi visais ratais, nors ir ant platformos pasirodo gerai, tačiau išvažiavus į bekelę nėra pajėgūs su ja susidoroti“, – teigė J. Lengvinas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad šiemet buvo ir teigiamai nustebinusių miesto visureigių. Anot jo, vienas modelis netgi paneigė mitą, kad su miesto visureigiu geriau nuo asfalto nenuvažiuoti, mat bandymų ant platformos metu pasirodė geriausiai iš visų pretendentų į geriausio „4×4“ vardą.
„Vienas modelis gerokai nustebino ir netgi įtikino mane, kad ne visi miesto visureigiai turi likti ant asfalto. Puikiai įveikti išbandymai ant platformos reiškia, kad toks automobilis be problemų nuvažiuos iki sodybos per šlapią pievą, prastesniais keliais pasieks kaimą ar nuveš giliau į mišką. Žinoma, nereikėtų apsigauti – tai vis tiek į miestą orientuotas automobilis, kuris tikrai nebus bekelės monstras, tačiau tai leidžia pastebėti, kad yra ir teigiamų pokyčių rinkoje“, – reziumavo J. Lengvinas.
Šiemet dėl „4×4“ nominacijos nugalėtojo vardo varžosi šie modeliai (abėcėlės tvarka):
- Audi Q5
- Dacia Bigster
- „Wey gum 03“
- KGM MUSSO EV
- „Kia Sportage“
- „Subaru Forester“
- „Tesla Model Y Juniper“
- „Voyah Courage“
- „Xpeng G9“
Verčiausias šio įvertinimo paaiškės „Metų automobilio 2026“ rinkimų iškilmingo finalinio vakaro metu lapkričio 28-ąją. Kartu bus paskelbti ir kitų kategorijų nugalėtojai, tarp jų – „Ignitis ON Metų elektromobilis“, „febi Metų PRO“, kitos nominacijos bei trys svarbiausi nugalėtojai pagal kainų kategorijas: „Metų automobilis iki 35 000“, „Metų automobilis iki 55 000“ bei „Metų automobilis per 55 000“.
