Verslai, diegiantys dirbtinį intelektą (DI), dažnai susiduria su iššūkiu, kaip atskirti realią technologijos kuriamą vertę nuo paprastos produktyvumo iliuzijos. Bendrovės „Omnisend“ teigimu, norint įvertinti DI naudą, būtina aiškiai apibrėžti, kokias problemas jis turėtų spręsti, ir nustatyti, kaip bus matuojama jo darbo kokybė. Vien prieigos prie DI įrankių nepakanka.
Pasak „Omnisend“ inžinerijos vadovo Roko Cechanavičiaus, daugelis įmonių, paklaustos apie DI investicijų naudą, pateikia subjektyvius atsakymus, pavyzdžiui, kad užduotys atliekamos greičiau. Tačiau analizuojant realius duomenis, tokius kaip kodo pakeitimų apimtis, dažnai paaiškėja, kad reikšmingų pokyčių nėra.
„Jeigu rodikliai neparodo nei pagerėjusios programinės įrangos kokybės, nei sukurtos papildomos vertės klientui, tai signalas, kad verta ieškoti tikslesnio atsakymo, kur sutaupytas laikas dingsta ir ar jis virsta organizacijai naudingu rezultatu“, – sako R. Cechanavičius. Jis pabrėžia, kad svarbu matuoti ne patį DI naudojimą, o tai, kokiam darbui jis pasitelkiamas ir kokių rezultatų pasiekiama.
Nuo pavienių bandymų – prie struktūrizuotos darbo eigos
„Omnisend“ inžinerijos vadovas pateikia pavyzdį, kaip programavimo agentus ir dalį darbų galima perkelti iš pavienių kompiuterių į bendrą aplinką. Tai leidžia lengviau dalintis taisyklėmis, instrukcijomis, pakartoti užduotis ir peržiūrėti pakeitimus. Kiekvienas DI agento bandymas sistemoje palieka įrašą apie užklausą, veiksmus, kodo pakeitimus ir laiko sąnaudas.
„Mūsų tikslas buvo iki ketvirčio pabaigos per DI agentus atlikti 20 proc. gamybinės aplinkos kodo pakeitimų, tačiau pasiekėme daugiau nei 50 proc. Šis skaičius rodo darbo būdo paplitimą, bet ne naudą klientams ar finansiniams rezultatams“, – pažymi R. Cechanavičius.
Jis taip pat įvardija DI valdymo iššūkį: darbuotojai iš pradžių kūrė instrukcijas individualiems poreikiams, todėl atsirado persidengiančių ar prieštaraujančių taisyklių. Dabar visos instrukcijos yra peržiūrimos ir jungiamos. Pasak jo, vadovai turi nustatyti bendrus prioritetus, aiškią kokybės kartelę ir sukurti mechanizmą, kaip geriausi sprendimai tampa visos organizacijos praktika.
Matuoti verta ne viską
Pradėti efektyvinti DI naudojimą organizacijoje „Omnisend“ atstovas pataria nuo užduočių suskirstymo pagal jų paskirtį. Priežiūros darbai, pavyzdžiui, bibliotekų atnaujinimas ar klaidų taisymas, dažnai duoda nesunkiai patikrinamus rezultatus. Naujų funkcijų kūrimas, dėl specifinių kliento poreikių, reikalauja daugiau individualių sprendimų.
Vertinant programavimo agentų poveikį, siūloma atsižvelgti į kelis rodiklius: kiek siūlomų kodo pakeitimų priimama, kiek jų pereina automatines patikras, kaip dažnai tikrintojai prašo taisymų, kiek užtrunka pakeitimų patvirtinimas ir ar per 30 dienų nuo jų įdiegimo išryškėja defektų.
„Šiuos duomenis būtina palyginti su agentų užduočių įrašais, sąnaudomis ir darbo kategorijomis. Tik tada paaiškės, kurios užduotys atliekamos sparčiau, kur reikia papildomo tikrinimo ir ar atlaisvinti pajėgumai iš tikrųjų nukreipiami į klientams svarbius darbus“, – sako R. Cechanavičius.
Jei organizacija nežino, ką DI jai padeda atlikti ir kiek laiko užtrunka gautų rezultatų patikrinimas, sprendimai dėl investicijų į šią technologiją greičiausiai buvo priimti remiantis įspūdžiais, o ne duomenimis.
„Bendri, o svarbiausia – realūs duomenys suteikia galimybę įmonės vadovams geriau suprasti, kur užduočių automatizavimas iš tiesų pasiteisina, o kur pirmiausia reikia sutvarkyti pačius procesus. Nors universalaus DI grąžos rodiklio nėra, kiekvienai organizacijai jis gali būti skirtingas. Tačiau universalu tai, kad agentų įveiklinimo vertinimą reikia pradėti nuo konkretaus darbo ir juo pasiekto rezultato“, – teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas.
„Omnisend“ yra Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, be išorinių investicijų patenkantis į „Financial Times“ sudaromą sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą. Bendrovės augimą skatina finansiniai rezultatai ir stipri kultūra, kurioje darbuotojų gerovė yra prioritetas.
Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų.
