Renkantis profesiją mokiniams informacijos šiandien tikrai netrūksta. Tačiau nuo ko pradėti ir kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia būtent tau? Ar dirbtinis intelektas (DI) jau gali parinkti profesiją ir ką reikėtų žinoti karjerą planuojančiam jaunam žmogui, norint dirbtinį protą išnaudoti tinkamai.
Lietuvos moksleiviai DI įrankius mielai pasitelkia ne tik namų darbų ruošai, bet ir planuodami karjerą.
„Tačiau tiesa ta, kad jokie DI karjeros konsultantai jums šiandien nepasakys, kokią profesiją pasirinkti. Jie gali kažkur nukreipti, suteikti informacijos, tačiau sprendimą visada turėsite priimti jūs patys. Ir atsakomybę už rezultatą irgi teks prisiimti jums pačiam“, – teigia Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.
Praėjusią savaitę sostinėje vykusioje parodoje „Studijos ir karjera Lietuvoje 2026“ savojo karjeros kelio ieškančiam jaunimui ji skaitė pranešimą apie karjeros planavimo ABC skaitmeniniame amžiuje ir kaip DI naudoti atsirenkant informaciją.
Anot I. Griazinos, mokslininkai šiuo metu tiria, kokių kompetencijų mums reikia, kad galėtume sąveikauti su naujomis technologijomis.
Tai vadinama DI raštingumu – terminu, kuris apima žinias apie DI veikimą, gebėjimą naudoti DI kaip pagalbininką, atsakomybę už priimamus sprendimus.
„Kaip žinia, DI mokomas ir veikia taip, kad nuspėtų, koks kitas žodis bus sakinyje. Jis nėra kažkoks viską žinantis autoritetas, kuris gali viską jums pasakyti, DI gali klysti. Taigi sprendimas, kokią profesiją rinktis, lieka jums ir labai svarbu žinoti, kaip teisingai jį priimti“, – sako ekspertė.
Nuo ko pradėti planuoti karjerą?
„Kas svarbiau siekiant tikslo – valia ar motyvacija? Psichologai teigia, kad vis tik svarbiau valia – „ką aš darau“, o motyvacija yra „aš noriu“. Pavyzdžiui, aš noriu būti aviamechaniku, bet nieko nedarau, tad galima laukti ir visą gyvenimą, kol ji atsiras. Todėl svarbu tiesiog pradėti daryti“, – dėsto I. Griazina.
Karjeros nesuplanuosi per vieną naktį, kaip ir per naktį egzaminui nepasiruoši.
„Egzistuoja visa teorija, kaip planuoti karjerą. Nuolat sakome jauniems žmonėms: skirkite laiko planavimui, išanalizuokite informaciją“, – dėsto I. Griazina.
Remiantis ekspertų ir mokslininkų rekomendacijomis, Lietuvoje ugdymas karjerai yra paremtas 4– iomis karjeros kompetencijomis: savęs pažinimu, karjeros galimybių pažinimu, karjeros planavimu, karjeros įgyvendinimu.
„Pirmiausiai turite geriau pažinti save: koks aš esu, ką galiu, ką moku, kokios mano savybės, norai, vertybės“, – pasakoja I. Giazina.
Kai žinote, ką galite ir ką mėgstate veikti, laukia antrasis žingsnis – karjeros galimybių pažinimas.
„Šiame etape jaunuolis ugdosi valią savarankiškai ieškodamas informacijos apie profesijas ir ją analizuodamas. Čia gali padėti ir DI, bet visada turite patikrinti ar tinkamą informaciją jis pateikia“, – vardija specialistė.
Žinant karjeros galimybes, reikia pradėti planuoti – išsikelti tikslą, ką ketini veikti: gal ieškoti vietos praktikai, gal darbo vasarai, gal eiti savanoriauti. Na, o susidarius planą, belieka imtis veiksmų jam įgyvendinti – savanoriauti, šešėliauti ir t.t.
„Kuo daugiau su skirtingomis profesijomis susijusių veiklų išbandys mokinys, tuo yra geriau“, – pabrėžia I. Griazina.
Kokių įgūdžių reikės ateities darbuotojui
Kalbėdama, kokių įgūdžių ateityje reikės darbo rinkai, šalia pamatinių, kaip mokėjimas rašyti skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas, LINEŠA atstovė mini ir universaliuosius įgūdžius, tokius kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, kūrybinis mąstymas, mokėjimas mokytis ir savireguliacija.
Ne mažiau svarbūs ir socialiniai emociniai įgūdžiai (sąžiningumas, empatija, pasitikėjimas savimi ir bendradarbiavimas) bei įgūdžiai, reikalingi dirbant pagal konkrečią profesiją.
Dalį šių gebėjimų, pvz., bendradarbiavimo, galima ugdytis dar mokantis mokykloje, darant pristatymus klasėje, bendraujant su klasiokais, važiuojant su jais į išvykas.
„Priimkite iššūkius, dalyvaukite, nebijokite pasireikšti ir jūs tuos svarbius įgūdžius ugdysitės kiekvieną dieną“, – ragina ekspertė.
Daug naudingos informacijos tėveliai, mokiniai ir karjeros specialistai gali rasti nacionalinėje Mokinių ugdymo karjerai informacinėje sistemoje (MUKIS).
Mokiniams čia skirtas visas meniu: karjeros vadovai, įvairios mokymosi ir praktikos galimybės, informacija apie studijų, profesinio mokymo, savanorystės galimybes vienoje vietoje.
Sąžiningo pokalbio su savimi galia
Mokyklose dirbantys karjeros specialistai su šypsena dalijasi istorijomis, kaip mokiniai, atlikę ne vieną šimtinę eurų kainavusius komercinius asmenybės ir karjeros testus, gauna labai netikėtus atsakymus, kokia profesija jiems tiktų.
I. Griazina duoda paprastų ir nemokamų patarimų, kurie padės suprasti, kokią profesiją rinktis.
„Sąžiningai kalbėdamas su savimi pažinsi save, tad nereikia daug testų atlikti. Tiesiog paimk lapą popieriaus, tušinuką ir parašyk 50 dalykų, kurie tau patinka“, – sako ji.
Svarstai, ar būti gydytoju? Surašyk, kaip jaustumeisi būdamas gydytojas, – pliusus ir minusus, ir kaip jausiesi, jei juo nebūsi. Pabūk šalia tos profesijos žmonių ir net tavo kūnas pajaus, ar tau ten gerai ar ne.
„Tokie paprasti žingsniukai padeda planuoti ir pajausti save. Lavinkite įgūdį kalbėti su savimi ir profesinės krypties pasirinkimas bus lengvesnis. Be to, visada yra galimybė kreiptis konsultacijos ir į savo mokyklos karjeros specialistą“, – dėsto I. Griazina.
O kokiame karjeros planavimo etape naudingas DI?
Įsisavinus visą aukščiau išvardytą teoriją, karjeros planavimui jau galima pasitelkti ir DI. Jis pravers formuojant užklausas ir tyrinėjant galimybes.
„Visgi atsirinkti vis tiek turite gebėti patys, nes DI galimybės ribotos. Jo atsakymus reikia vertinti kritiškai ir atsakomybę už rezultatus prisiimti pačiam“, – reziumuoja I. Griazina.
Įvaldyti DI atveriamas galimybes labai svarbu ir mokytojams. Pedagogai parodoje „Studijos ir karjera Lietuvoje 2026“ sužinojo, kaip DI ir MUKIS gali tapti jų kūrybiniais partneriais kuriant šiuolaikiškas, mokinių smalsumą žadinančias karjeros pamokas.
Mokytojai ir karjeros specialistai, dirbantys su 9–12 kl. mokiniais, dinamiškame LINEŠA praktiniame užsiėmime gyvai išbandė, kaip dirbtinio intelekto įrankiai ir MUKIS leidžia greitai ir įtraukiai suprojektuoti integruotą karjeros pamoką.
Pedagogai kūrė ir išbandė netradicinę, į bendrojo ugdymo dalykus integruojamą ugdymo karjerai veiklą, kurioje mokiniai tyrinėja savarankiškai, o mokytojas veikia kaip mentorius, padedantis jiems suprasti ir kryptingai ugdytis ateičiai reikalingas kompetencijas.
„Dalyviams buvo netikėta, kad integruotą karjeros pamoką su dirbtiniu intelektu sukurti nereikia specialių techninių žinių ar įgūdžių. Mokytojai dalykininkai kartu su karjeros specialistais greitai rado bendrą kalbą ir sukūrė nemažai įdomių pamokų pavyzdžių“, – džiaugiasi I. Griazina.
Taip pat buvo pristatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti atsakingo DI naudojimo principai ir gairės, kitos metodinės priemonės, skirtos padėti pedagogams ugdyti DI raštingumą.
