Net skaudžiausi vaikų gyvenimo etapai gali turėti laimingą pabaigą, jei pagalba yra suteikiama laiku, sako SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovė Rasa Zaidovaitė. Anot jos, per visą savo veiklos laikotarpį, nevyriausybinė organizacija iš arti stebėjo daugybę istorijų, apvertusių vaikų gyvenimus aukštyn kojom. Artėjant šventėms, dar daugiau įkvepiančių pasakojimų gali sukurti visi norintys – tereikia apsilankyti „Kalėdinėje SOS Gerumo krautuvėlėje“ ir padovanoti vaikams virtualų paramos krepšelį.
„Kasmet mes rūpinamės daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos vaikų, kurie susiduria su pačiais įvairiausiais sunkumais – patiria problemas šeimoje, o galbūt išvis jos yra netekę. Teikdami itin platų ir visapusišką paslaugų spektrą – nuo pagalbos vaikų dienos centruose, iki rūpesčio SOS šeimose – mes stengiamės padėti užaugti kiekvienam. Stebėti, kaip vaikai keičiasi, atsiveria ir ima vertinti kasdienybę – unikali patirtis. O dalindamiesi jų istorijomis, galime įkvėpti ir kitus“, – tiki Rasa Zaidovaitė.
SOS vaikų kaimai Lietuva atstovės teigimu, vienas tokių pavyzdžių – vaikų dienos centrą dešimties metų pradėjusios lankyti Ilonos pasakojimas.
„Pirmąkart ramią, truputį išsiblaškiusią, bet kupiną smalsumo mergaitę atlydėjo mama. Iš pirmo žvilgsnio tai turėjo būti paprastas susitikimas, tačiau tai tapo kelionės į saugesnį jos gyvenimą pradžia. Jau labai greitai paaiškėjo, kad jos šeimoje yra smurtaujama, tėvus lydi priklausomybės, o kasdienybę – chaosas. Mergaitė dažnai matydavo tėvus gatvėje apsvaigus, o po dienos centro veiklų dar ilgai belsdavosi į netoliese esančius tėvų namus – tikėdamasi, kad durys bus atidarytos ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – sako R. Zaidovaitė.
Ir nors Iloną globojo močiutė, saugumas ir bazinių poreikių užtikrinimas jos namuose vis dėlto buvo retenybė – ji retai maudydavosi, menstruacijų metu naudodavo popierių ar audinių skiautes, neturėjo draugų.
„Vieną dieną mergaitė paprašė daugiau tualetinio popieriaus – anot jos pačios, „kad būtų saugiau“. Tai inicijavo ilgą pokalbį, atskleidusį mitais apipintą mergaitės higienos supratimą bei močiutės kontroliavimo mastą. Vaikų dienos centro specialistai, kartu su psichologų pagalba, ėmė svarstyti apie išeitis, o galiausiai nusprendė informuoti vaiko teisių specialistus. Po ilgo proceso, močiutė neteko globos, o mergaitė buvo apgyvendinta vaikų globos namuose“, – teigia SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovė.
Pasak jos, visa ši istorija tapo dar vienu įrodymu, kaip vaikų dienos centrai gali apversti gyvenimus aukštyn kojomis: „Šiandien Ilona – 20-metė mergina. Net iki šiol ji palaiko ryšį su vaikų dienos centro darbuotojais, padėjusiais tuomet, kai to reikėjo labiausiai. Ji dirba kvalifikuotą darbą, džiaugiasi kasdienybe ir sako, kad ši galimybė ištrūkti buvo jos antras gimimas. Mes tuo pilnai tikime.“
Džiaugsmą atrado gamindamas
R. Zaidovaitė pratęsia, kad tai – toli gražu ne vienintelis pavyzdys, kuomet vaikų dienos centrai tapo tramplinu į geresnį gyvenimą. Tarp jų – ir Markas, pirmųjų apsilankymų metu neištardavęs nė žodžio.
„Berniukas iš pradžių ateidavo, susirasdavo ramų, saugų kampelį ir būdavo vienui vienas. Jei kas bandydavo įsibrauti į jo teritoriją ar prieiti arčiau, sulaukdavo atsako pykčiu ir žvilgsnio, įspėjančio nesikišti“, – sako specialistė.
Jos teigimu, Marko šeima taip pat buvo problematiška – mama kovojo su priklausomybe ir dažnai pyktį išliedavo ant sūnaus. Draudimai, riksmai ir daiktų atiminėjimas buvo tapę jo kasdienybe. Tuo tarpu insultą patyręs tėtis stengėsi išlaikyti šeimą, tačiau atrasti jėgų viskam nepavykdavo.
„Diena po dienos, lankydamas vaikų dienos centrą, Markas ėmė atsivėrinėti. Pasirodo, jis geba kalbėti trimis kalbomis, domisi istorija, robotika ir nepaprastai mėgsta gaminti. Vieną dieną, maišydamas tešlą, jis prasitarė, norintis būti kulinaru ir niekada nejausti alkio“, – tęsia Rasa Zaidovaitė.
Ji pažymi, kad nuo tada berniukas tapo savo vaikų dienos centro virtuvės šeimininku, o čia atranda vis daugiau džiaugsmo.
„Gaminimas Markui – terapija. O mums – raktas į jo pasaulį. Po truputį jis įsitraukia į grupines veiklas, mokosi bendrauti, atranda draugystės skonį – kaip ir maisto, kurį gamina“, – sako pašnekovė.
Kviečia atliepti specifinius poreikius
R. Zaidovaitės teigimu, pasirūpinti, kad tokios istorijos gimtų nuolatos gali kiekvienas norintis – tereikia pasinaudoti unikalia galimybe ir užsukti į virtualią, „Kalėdinę SOS gerumo krautuvėlę“.
Vietoje įvairių, tradicinių produktų, gyventojai čia atras paramos krepšelius, sukurtus atsižvelgiant į realius vaikų poreikius.
„Nuo kalėdinės vakarienės ar svajonių būrelio, iki psichologinės pagalbos, būtiniausių higienos reikmių ar kalėdinės dovanos krepšelio – parodyti dėmesį švenčių proga galima pačiais įvairiausiais būdais. Visa ši parama nukeliauja sunkumus patiriantiems vaikams, kuriais mes rūpinamės – ar tai bebūtų SOS šeimoje augantys jaunuoliai, ar vaikų dienos centrą lankantys vaikai“, – pažymi specialistė.
Apsilankyti „Kalėdinėje SOS gerumo krautuvėlėje“ ir prisidėti prie vaikų gerovės galima paspaudus šią nuorodą.
Pranešimą paskelbė: Justina Šereikaitė, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.