Lietuvos policija šiandien susiduria su viena didžiausių krizių per nepriklausomybės laikotarpį – masiškai traukiasi pareigūnai, o tarnybon ateinančių naujokų skaičius kritiškai mažas. Politiniai sprendimai tik gilina personalo trūkumo problemą ir destabilizuoja viešojo saugumo sistemą. Ar mūsų valstybė supranta, kokia artima tampa riba, už kurios policijos funkcijos gali tapti nebeįgyvendinamos?
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos bakalaurė Edita Kėrytė savo baigiamajame darbe analizavo policijos reagavimo veiklos pertvarką, tačiau atlikti tyrimai atskleidė kur kas didesnes problemas nei vien struktūrinius pokyčius. Tyrimas parodė, kad daugelį policijoje įsišaknijusių problemų – pareigūnų trūkumą, motyvacijos kritimą, nepakankamus atlyginimus lemia ne institucijos vidiniai sprendimai, tačiau valstybės požiūris į policijos finansavimą.
Lietuvos policijos personalo krizė šiandien jau nebėra netikėtumas ar staiga iškilusi problema – tai metų metus ignoruoto valstybės požiūrio į pareigūnus pasekmė. Kas penkta policijos pareigūno pareigybė šalyje yra neužimta, o tokie skaičiai rodo ne atsitiktinį darbuotojų trūkumą, o sisteminį valstybės nesugebėjimą sukurti sąlygų, kurios motyvuotų žmones rinktis tarnybą ir šioje išlikti.
Didžiausias pareigūnų trūkumas fiksuojamas ten, kur pareigūnų labiausiai reikia – komisariatuose, kriminalinėje policijoje ir reagavimo padaliniuose. Šios sritys yra viešojo saugumo „stuburas“. E. Kėrytė svarsto, ar valstybė iš tiesų supranta, kad tai reiškia ilgesnį reagavimo laiką, didesnę nusikaltimų tyrimų naštą likusiems pareigūnams ir vis didesnę riziką, kad nebus kam atvažiuoti į įvykio vietą? Pasak E. Kėrytės, žmogiškieji ištekliai yra viena didžiausių Lietuvos policijos vertybių, tačiau, remiantis pareigūnų kaitos duomenimis ir nesikeičiant šioms tendencijoms, 2082 metais Lietuvos policijos neliks.
Policija laikoma sistema, kuri „kažkaip susitvarkys“, o finansavimas auga tik tiek, kad būtų galima pasakyti, jog auga. Keliami aukšti lūkesčiai, tačiau tam reikalingi ištekliai neskiriami. Galiausiai visa tai paveikia ir veiklos kokybę – įstaiga turi veikti vis sudėtingesnėmis sąlygomis, bet be reikalingo finansinio pagrindo. Neišvengiamos tampa tiek žmogiškosios, tiek organizacinės spragos.
Šiandien viso to rezultatas matomas „plika akimi“: išsekę pareigūnai, neužpildomi etatai, didėjantis krūvis ir kritinės grandys, kurios vos laiko sistemą nepalūžus. Kol valstybė neįvertins šios profesijos realios vertės visuomenei, pareigūnų trūkumas ir toliau augs, o kartu su juo ir rizika, kad vieną dieną paprasčiausiai nebus kam užtikrinti mūsų visų saugumo.
Straipsnio autorė: Edita Kėrytė
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
