Opozicinių konservatorių lyderis ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, reaguodamas į sekmadienį, spalio 18-ąją, šiaurės Lietuvoje fiksuotą galimo drono incidentą, pareiškė, kad šalis buvo „per žingsnį nuo rimtų pasekmių“, ir sukritikavo krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną dėl oro gynybai skiriamo dėmesio.
Kasčiūnas pareikalavo konkretaus oro gynybos grafiko
L. Kasčiūnas teigė, kad NATO oro policijos misijos naikintuvams dėl oro sąlygų nepavykus aptikti objekto tenka pripažinti, jog valstybė situacijos nekontroliuoja.
„Jeigu dega stogas, gal pirmiausia juo ir reikėtų pasirūpinti?“ – klausė politikas, ragindamas R. Kauną oro gynybą laikyti aiškiu prioritetu.
Konservatorių lyderis įspėjo, kad dronų keliama problema aštrės, todėl negalima atmesti ir platesnio masto bepiločių orlaivių atakos regione. Jis pareikalavo, kad ministras visuomenei ir Seimui pateiktų konkretų grafiką, kada Lietuva galės bent minimaliai apsaugoti savo oro erdvę, gyventojus ir jų turtą.
Objektas preliminariai atskrido iš Lenkijos
R. Kaunas nurodė, kad objektas į Lietuvos oro erdvę preliminariai įskrido iš Lenkijos, ir paprašė šios šalies gynybos ministro prisidėti prie bendro incidento tyrimo. Pasak ministro, iš gyventojų užfiksuotos informacijos sprendžiama, kad tai greičiausiai buvo dronas.
Lietuvos radarai objektą fiksavo, o operacija prasidėjo maždaug 6 valandą. Buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, tačiau naikintuvų pilotai dėl oro sąlygų neužmezgė vizualaus kontakto. Radaro žymai išnykus ties Biržų ir Pasvalio rajonų riba, naikintuvai grįžo į bazę Šiauliuose.
Į teritoriją išsiųstos kariuomenės ir policijos pajėgos, aktyvuotas planas „Skydas“. Pasvalio rajono Juodžionių kaime aptikta galimo drono nuolaužų, vietovę sraigtasparniu ir ant žemės tikrino kariuomenė, policija, Karo policija bei policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.
Nukritusios nuolaužos nesmarkiai apgadino nuo Biržų Pasvalio link važiavusio civilinio automobilio dureles. Automobilyje buvę žmonės nenukentėjo.
Policija pranešė gavusi apie 20 gyventojų pranešimų, daugiausia apie girdėtus sprogimo garsus. Dalis nuolaužų jau rasta, tačiau pagrindinių objekto dalių paieška ir jo kilmės nustatymas dar nebuvo baigti.
Valdžia pripažino perspėjimų sistemos trūkumus
Oficialiame LT72 perspėjimų archyve nurodoma, kad Kauno apskrityje geltonas oro pavojus paskelbtas 7 val., Šiaulių ir Panevėžio apskrityse – 7.05 val., o raudonas pavojus jose paskelbtas 7.09 valandą.
Kauno ir Šiaulių apskrityse pavojaus atšaukimas paskelbtas 7.51 val., Panevėžio apskrityje – 8.11 valandą.
R. Kaunas tokią perspėjimų seką pavadino keista ir nepriimtina. Jis pavedė kariuomenei pateikti detalią įvykių chronologiją ir pažadėjo išsiaiškinti, kodėl pranešimai nebuvo laiku išsiųsti visose galimos objekto trajektorijos teritorijose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškino, kad oro pavojaus teritoriją bei perspėjimo laiką nustato kariuomenė, o departamentas pranešimus išsiunčia techniškai. Anot jo, pirmiausia buvo nurodytos Kauno, o vėliau – Šiaulių ir Panevėžio apskričių vietovės.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pripažino, kad perspėjimo sistema suveikė „ne iki galo“. Jo žiniomis, pranešimai pradėti siųsti tik nuo Kauno regiono, nors objektas atskrido iš Lenkijos pusės.
